Moterys ir pasakos Jeruzalės žydų stačiatikių stiliumi

Ramus rytas ant kalvos šlaito senoviniame Ein Kerem kaime, puikiai tinkantis pasimėgauti pusryčiais su naminiu ožkos pieno sūriu ir šviežiai kepta duona. Tai Efrat Giat, piemenaitės, tapusios kelionių vadove, namai, gyvenantys jos vyro gimimo name, auginanti ožkas ir penkis jų vaikus, nebūtinai tokia tvarka.

Giat pasakoja apie savo vyrų tėvus, kurie 1949 m. per Izraelio nepriklausomybės karą persikėlė gyventi į Jemeno slėnį ir Ein Keremą. Jos uošviai gyveno mažame name, kuriame nebuvo elektros ir vandens. Nuo tada namas išsiplėtė. Šeima augino ožkas ir vištas, o Giat nori išlaikyti tradiciją gyvą, net jei tai nesiekia piniginės naudos.

„Tai ne verslas, tai tik mums“, – sakė Giat, savo kieme laikydama dviejų savaičių ožkų jauniklį. Nors ožkas auginti ne už pinigus, Giato turizmo verslas – ir klesti. Giat prisijungė po to, kai prieš penkerius metus į ją kreipėsi Izraelio turizmo ministerija.

Projektas „Moterys ir pasakos Jeruzalėje“ prasidėjo nuo 28 moterų, įskaitant Giat, Ein Kerem mieste. Šiandien dalyvauja beveik 60 moterų žydų ortodoksų ir arabų apylinkėse aplink Jeruzalę. Tikslas yra padėti moterims pradėti nedidelį turizmo verslą savo namuose ir pasiūlyti turistams unikalią Jeruzalės patirtį, pristatant savo kasdienį gyvenimą ir kultūrą.

Kiekvienos moters namuose yra skirtinga patirtis – nuo ​​mokymosi, kaip gaminti tradicinį kurdų maistą kartu su Dalia Harfoof, dainuojant žydiškas lopšines seniausiame Ein Keremo name kartu su Shoshana Karbasi ir baigiant tradicinių pintinių gaminimo ir pynimo su Hadaru Klidmanu.

Sėdėdama ant medinių suolų Bizantijos laikų namuose, Klideman pasakoja apie savo parduotuvėje atliktus darbus – nuo ​​natūraliai dažytų vilnonių kūdikių drabužių iki tradicinių prancūziškų siuvinėjimų.

„Čia mes bandome sujungti senąjį pasaulį su naujuoju pasauliu, kuriame esame“, - sakė Klidemanas.
Ji kilusi iš menininkų šeimos ir ištekėjo už menininko. Jai buvo logiška tęsti kūrimo kelią ir atidaryti savo parduotuvę, „kad moterys galėtų būti kartu ir kurti dalykus kartu“.

„Mums reikia rinkti žinias iš pasaulio“, – „The Media Line“ sakė Klidemanas, – tai užtruks; turime atsiminti“.
Daugelis programos dalyvių, pavyzdžiui, Klideman, savo patirtį sutelkė į moteris. Kai kurie dalyviai įleidžia moteris tik į savo namus arba į ekskursijas. Tiek ultraortodoksų, tiek arabų kultūroje moterims nedera bendrauti su vyrais, kurie nepriklauso jų šeimai.

Šių rajonų projektai suteikia turistams galimybę pamatyti sunkiau pasiekiamą Jeruzalės dalį.

Prieš pusantrų metų Naomi Miller pradėjo atverti savo namus kelionių grupėms, bendradarbiaudama su Jeruzalės paveldo patirtimi. Miller nenorėjo vadovauti vienai verslo, todėl ji susivienijo su kitomis savo kaimynystės moterimis per vietos bendruomenės centrą Jeruzalės Bucharano kvartale.

Būdamas 46 metų Milleris turi 12 vaikų ir 13 anūkų, o dar trys yra pakeliui. Ji vis dar skiria laiko surengti grupę bent kartą per mėnesį. Už 32 USD asmeniui Milleris gamins trijų patiekalų patiekalą su tradiciniais žydų patiekalais ir desertu. Ji dalijasi savo istorija apie atvykimą į Jeruzalę iš Anglijos su savo vyru 18 metų ir demonstruoja savo didelės šeimos nuotraukas.

Projektas „Moterys ir pasakos Jeruzalėje“ buvo įkurtas siekiant įdarbinti įvairią moterų grupę, kuri pristatytų vietos bendruomenės gyvenimą. Su tam tikra pagalba šios moterys sukurtų savo nedidelį verslą, kurio centre būtų jų gyvenimo istorijos ir talentai. Moterys pakviestų turistus į savo namus ir suteiktų tikrai įtraukiančių Jeruzalės įspūdžių.

„Žmonės nori ateiti į bendruomenę ir susitikti su vietos žmonėmis“, – sakė Jeruzalės mero Niro Barkato patarėjas moterų pažangos klausimais Orly Benas Aharonas. „Šis projektas yra labai unikalus“.

Aharonas teigė, kad Barkatas nori padidinti turistų skaičių į miestą, o Aharonas kartu su Izraelio turizmo ministerijos vyresniuoju politikos ir planavimo strategijos direktoriumi Mina Ganem pamatė galimybę eksponuoti geriausią, ką gali pasiūlyti Jeruzalė. jos moterų įvairovę.

Jeruzalės savivaldybė ir Turizmo ministerija pareiškė, kad jie dalyvaus rengdami seminarus, kad padėtų šioms mažoms įmonėms pradėti, reklamuoti ekskursijas savo svetainėje ir padėti organizuoti moterų susitikimus du ar tris kartus per metus.

„Tai buvo laimėti laimi situacija“, - sakė Ganemas. Kai pirmą kartą buvo paskelbtas projektas, organizatoriai tikėjosi, kad į informacinį susitikimą atvyks apie 20 moterų. Tačiau atėjo 200 moterų ir pradinis susitikimas buvo pratęstas iki dviejų dienų.
Aharonas teigė, kad nebuvo sunku sudominti moteris šia programa, nes jos supranta, kad gali užsidirbti pinigų.

„Dauguma moterų anksčiau niekada nedirbo arba yra išėjusios į pensiją, – sakė Aharonas, – bet jos vis tiek nori dirbti.
Priklausomai nuo to, kiek programoje dalyvaujanti moteris dirba, ji gali uždirbti nuo 1,000 USD iki daugiau nei 2,000 USD per mėnesį, maždaug minimalų atlyginimą už visą darbo dieną Izraelyje.

Vienas iš pagrindinių projekto punktų – suteikti daugiau galių moterims visoje Jeruzalėje. Mero patarėjas Aharonas sakė, kad tarp tų, kurie dalyvauja projekte, nėra jokios konkurencijos ar priešiškumo. „Jie tai daro kartu, tai sukuria stipresnę bendruomenę“, – sakė ji „The Media Line“.

Samira Aliyan, arabų musulmonė, gyvenanti Jeruzalės Beit Safafa kaimynystėje, yra viena iš devynių dalyvaujančių arabų moterų.

Aliyan ir jos vyras persikėlė į Beit Safafą, kai jai buvo 17 metų. Jų namai, dabar keli aukštai, iš pradžių buvo tik vienas kambarys su vonios kambariu ir virtuve lauke ir be tekančio vandens ar elektros. Namas išaugo, kad tilptų jų auganti šeima, o Aliyano stilius augo kartu su juo, kadaise akmeninį vienvietį kambarį pavertęs puošniais namais. Jį puošia odinės sofos, arabų menas ir ekstravagantiškos vazos bei stalo serviravimas; puikiai tinka vynui ir vakarienei atvykusiai keliautojų grupei.

Svečiams valgant naminę baklavą ir iš mažyčių puodelių gurkšnojant šviežiai užplikytą kavą, Aliyan pasakoja apie savo vyro meilę ir persikėlimą į Jeruzalę. Skirtingai nei daugelis moterų, kurios pradeda programą, Aliyan nelankė svetingumo kursų. Jos vyras dirbo vyriausiuoju padavėju viešbučiuose aplink Jeruzalę ir padėjo Aliyan išmokti visko, ką jai reikėjo žinoti.

ŠALTINIS: http://www.themedialine.org/featured/women-tales-jerusalem/