Rytų Europa po daugelio metų svaiginančio augimo gauna šaltą dušą

Kai 2007 m. Rygoje atsidarė prekybos centras „Sky & More“, mažmenininkai tikėjosi, kad jo brangūs butikai ir prabangus prekybos centras pritrauks pasiturinčius latvius, keliaujančius namo į pušynais apaugusius sostinės šiaurinės dalies rajonus.

Šiandien prekybos centro lankytojų srautas sumažėjo, o parduotuvių apsodintame viršutiniame aukšte tylu kaip bibliotekoje – tai kvapą gniaužiančio mažmeninės prekybos išlaidų žlugimo ženklas, slegiantis parduotuves Rytų Europoje.

Smarkus regiono nuosmukis Latvijoje birželį, palyginti su prieš metus, sumažėjo 29 proc., Lietuvoje – 20 proc., Rumunijoje – 17.8 proc., Bulgarijoje – 10.5 proc.

Visoje 27 nares turinčioje ES mažmeninė prekyba išaugo 0.1 proc., o tai rodo neproporcingą nuosmukio poveikį naujesnėms Europos Sąjungos narėms rytuose.

Kai kurie analitikai mano, kad mažmeninės prekybos statistika atrodo daug prastesnė nei Vakaruose iš dalies dėl to, kad kai kurie sunkiai besiverčiantys mažmenininkai perkelia pardavimus iš knygų, kad išvengtų mokesčių, o tai reiškia, kad šie pardavimai neparodomi bendruose sumuose.

Vis dėlto neabejotina, kad paklausa sumažėjo.

Atrodo, kad viršutiniame Sky & More aukšte iš laisvų parduotuvių veržiasi tamsa. Aukštos klasės itališkų drabužių butikui vadovaujanti Mara Drozda su nerimu žvelgia į klaikią vienatvę.

„Bijau, kad mums nepavyks“, – sakė ji. „Matau pardavimo rodiklius, bet jie nėra geri.

Palei Calea Victoriei, Bukarešto Pergalės prospektą, net ryški vasaros saulė neprasiskverbia į niūrumą. Parduotuvės uždengtos langinėmis, o daugelis langų išklijuoti politiniais plakatais ir iškabomis, siūlančiais ugnies išpardavimo nuolaidas iki 90 procentų.

Florina Manta, kurios parduotuvė prekiauja britišku ir prancūzišku porcelianu bei venecijietiškais stiklo dirbiniais, teigė, kad verslas darosi „blogesnis ir blogesnis“.

„Kiekvieną krizę paliečia, o kas tau sako, kad taip nėra, meluoja“, – sakė Manta.

Rytų Europa gauna šaltą dušą po stulbinančio augimo metų, kuriuos paskatino pigios bankų paskolos ir 2004 m. narystės ES euforija. Rumunija, Bulgarija, Vengrija ir Baltijos šalys patiria sunkumų, o Lenkijai ir Čekijai sekasi santykinai geriau.

2.3 mln. gyventojų turinti Latvija išlieka krepšeliu. Tikimasi, kad šiais metais jos ekonomika susitrauks 18 proc., o vyriausybė praėjusių metų gruodį buvo priversta skolintis 7.5 mlrd. eurų (10.5 mlrd. USD) iš Tarptautinio valiutos fondo ir kitų skolintojų, kad išvengtų žlugimo. Eurostato duomenimis, nedarbo lygis kas savaitę auga, o 17.2 proc. yra antras pagal dydį ES po Ispanijos.

Paklausa mažėja, vyriausybei mažinant išlaidas, taigi skaudžiai mažina valstybės tarnautojų atlyginimus.

„Baltijos šalyse išgyvenamas labai gilus fiskalinio suvaržymo laikotarpis“, – sakė Londono „Capital Economics“ analitikas Davidas Oaxley. „Yra anekdotinių įrodymų, kad atlyginimai buvo sumažinti iki 50 procentų, todėl mažmeninės prekybos sektoriaus žlugimas nestebina.

Baltijos šalyse elektronikos parduotuvių tinklas BMS Megapolis neseniai pasitraukė po skolų. Visos prekybos vietos, tarp jų ir 18 parduotuvių Lietuvoje, uždarė duris.

„Mūsų sparčios plėtros modelis, pagrįstas optimistine rinkos raidos prognoze, tapo nepakeliama našta“, – sakė generalinis direktorius Artūras Afanasenka.

Estijoje „Enter“ kompiuterių tinklas iškėlė bankroto bylą ir uždarė aštuonias savo parduotuves. Suomijos mažmenininkas „Stockmann“ paskelbė, kad uždaro „Hobby Hall“, prekybą paštu, trijose Baltijos šalyse, ir atideda savo firminės universalinės parduotuvės atidarymą Lietuvos sostinėje Vilniuje.

„Hobby Hall“ direktorės Raijos-Leenos Soderholm žodžiais tariant, Baltijos šalys yra „maža rinka... su ekonomika, kuri daugelį metų patyrė perkaitimą. Esant tokiai situacijai, Baltijos šalių ateitis šiuo metu neatrodo labai gera.

„Kesko“, didžiausias regioninis mažmeninės prekybos tinklas Suomijoje, pranešė, kad pardavimai „K-Rauta“ statybinių prekių parduotuvėse Latvijoje ir Lietuvoje pirmąjį pusmetį sumažėjo atitinkamai 36 ir 39 procentais.

„Išgyvenome staigų pakilimą, o dabar išgyvename staigų biustą“, – sako „K-Rauta“ tinklo Latvijoje pirmininkas Peteris Stupans. „Iš esmės pardavimų apimtys šiandien koreguojasi iki 2004–2005 m. lygio.

Siekdami išgyventi krizę, mažmenininkai mažina atsargas, sulaiko pardavimus, mažina atlyginimus ir atleidžia darbuotojus. „K-Rauta“ Latvijoje atleido 25 procentus darbuotojų.

Tačiau daugelis mažmenininkų, matyt, tikisi išgyventi nepranešdami apie sandorius – tokia praktika vadinama pilkąja arba šešėline ekonomika. Neįregistruotas pardavimas reiškia, kad prekybininkas neprivalo mokėti didelio pridėtinės vertės mokesčio, imamo pardavimo vietoje – vieno iš pagrindinių valstybės pajamų šaltinių Europoje. Paprastai PVM sudaro apie penktadalį pardavimo kainos.

„Šiandien situacija tokia, kad dirbti šešėliniame sektoriuje yra pelningiau“, – sako Henrikas Danuševičius, Latvijos prekybininkų asociacijos vadovas. „Kai mokesčiai didėja, o pajamos mažėja, didėja spaudimas pereiti prie šešėlinės ekonomikos.

Rumunijos ministras pirmininkas Emilis Bocas neseniai paragino valstybės pajamų tarnybą stabdyti mokesčių slėpimą, kurį jis apibūdino kaip naują madingą šalies sporto šaką. Rumunijos pareigūnai pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį buvo sučiupta 4,600 mokesčių vengėjų, o valstybės iždo pajamos siekė 850 mln. lėjų (200 mln. eurų).

„Šie skaičiai artėja prie tokio taško, kai tikrai reikia suabejoti, kas tiksliai fiksuojama“, – sakė Oaxley apie Latvijos birželio mėnesio mažmeninės prekybos beveik 30 procentų kritimą. „Yra grindų, kur mažmeninė prekyba negali toliau kristi, atsižvelgiant į būtinybę žmonėms pirkti.