„Malev turėtų gauti veiklos pelną 2012 m.“

„Malev“ pradėjo drastišką restruktūrizavimo procesą, nes Vengrijos nacionalinį vežėją nukentėjo pasaulinė finansų krizė, nuosmukis jo vidaus rinkoje ir arši konkurencija.

„Malev“ pradėjo drastišką restruktūrizavimo procesą, nes Vengrijos nacionalinį vežėją ištiko pasaulinė finansų krizė, nuosmukis jo vidaus rinkoje, taip pat arši konkurencija Vidurio Europoje. Nepaisant santykinai mažo Vidurio Europos dydžio ir gyventojų skaičiaus, joje vis dar yra keliolika oro linijų, kurios yra įsikūrusios šioje žemyno dalyje. Septyni nacionaliniai vežėjai (Adria Airways, Croatia Airlines, CSA, JAT, LOT, Malev ir Tarom) kovoja, kad išlaikytų savo rinkos dalis su pigių skrydžių bendrovėmis, tokiomis kaip Baltic Air (Latvija/Lietuva), Blue Air (Rumunija), Easyjet, „Ryanair“ ir „Wizzair“ (Vengrija), kad būtų tik keletas iš jų.

Šią vasarą „Malev“ vis dar sudaro daugiau nei 45 procentus visų pajėgumų ir 50 procentų visų skrydžių dažnių savo pagrindinėje bazėje Budapešto Ferihegy oro uoste, trečiame pagal judrumą Vidurio Europos vartuose, kuriuose kasmet aptarnauja daugiau nei 8.1 mln. „Malev“ buvo renacionalizuotas pernai vasarį, valstybei sulaikant 95 procentus akcijų, o Rusijos bankui – likusius 5 procentus. Praėjusių metų gegužę „Malev AGM“ patvirtino trejų metų strategiją, kaip pakeisti oro linijų bendrovę, tačiau kol kas gelbėjimo suma dar nėra galutinai nustatyta. Tuo tarpu „Malev“ tobulino savo strategiją, kad išgyventų šiais sudėtingais laikais. Martinas Gaussas, „Malev“ generalinis direktorius, suteikė eTurboNews interviu apie pažangą, kurią oro bendrovė daro restruktūrizuojant.

eTN: Su kokiais neatidėliotinais klausimais turi susidurti „Malev“, kad išliktų konkurencingas?

MARTINAS GAUSSAS: Turime grįžti prie pagrindų ir vėl augti iš liesesnės struktūros. Mūsų pranašumas yra tai, kad esame maža oro linijų bendrovė, kuri padeda greitai priimti sprendimus, pavyzdžiui, jei norime pridėti arba atšaukti skrydžius ir paskirties vietas. Pirmiausia racionalizuojame savo orlaivių parką, kad sumažintume nuo 5 iki 2 orlaivių tipų. Dabar atidžiai žiūrime į savo tinklą, kad pritaikytume pajėgumus ir dažnius, kad mūsų Budapešto centras taptų efektyvesnis.

eTN: Ar dar pastebėjote pirmuosius grįžimo prie sveikesnės padėties ženklus?

GAUSS: 4.7 m. pirmąjį pusmetį sumažinome veiklos sąnaudas apie 22 milijardo Vengrijos forintų [redaktoriaus pastaba: 2010 milijonai JAV dolerių], sumažindami darbuotojų skaičių 25 procentais ir 16 procentų sumažindami skrydžių skaičių. Uždarome[d] daug nuostolingų maršrutų. Tačiau tikimės, kad mūsų užimtumas padidės 3.5 procentinio punkto, o keleivių skaičius bus 1.3 mln., nepakitęs nei praėjusiais metais. Dabar stengiamės gerinti savo pajamingumą, tačiau bus sunku sugrįžti į prieš kelerius metus pasiektą lygį dėl didelės pigių skrydžių bendrovių konkurencijos.

eTN: Kaip jūs pasikeičiate pigių kainų konkurencijoje?

GAUSS: Mūsų strategija yra išlikti aukščiausios kokybės vežėju dėl keleiviams teikiamų paslaugų kokybės. Pavyzdžiui, bet kuris tradicinis vežėjas turi pasiūlyti reikiamą laiką ir tinkamus dažnius daugeliui savo paskirties vietų. „Malev“ jau padidino skrydžių dažnumą į pagrindines trumpųjų ir vidutinių nuotolių rinkas, siūlydami nuo dviejų iki keturių kasdienių skrydžių. Mes nustatome didelį potencialą tarp Vakarų ir Šiaurės Europos bei Rytų Europos ir Artimųjų Rytų. Pavyzdžiui, turime puikų pervežimo eismą tarp Hamburgo ir Tel Avivo per Budapeštą. Galime įsivaizduoti, kad mūsų pervežimų srautas gali išaugti iki 50 procentų mūsų srauto Budapešte.

eTN: Kaip jūsų narystė „Oneworld“ gali padėti jums šiuo sunkiu metu?

GAUSS: Maršrutų uždarymas gali būti suderintas su partnerystėmis su „Oneworld“ nariais. Kadangi pasitraukėme iš tolimųjų reisų, tikimės, kad „Oneworld“ nariai galės įsitraukti. Prireiks metų, kol bus stabilizuota „Malev“. Tada imsimės konkrečių veiksmų, kad sukurtume Budapeštą kaip efektyvesnį „Oneworld“ centrą ir aptarsime su mūsų aljanso partneriais, kad galėtume teikti daugiau tiesioginių maršrutų, jungiančių vienas su kitu.

eTN: Kokią prognozuojate „Malev“ ateitį?

GAUSS: 2012 m. turėtume pamatyti posūkį ir tikiuosi, kad iki to laiko vėl turėtume gauti maždaug 25 mln. EUR veiklos pelną. Mums vis dar reikia pamatyti, ką Vengrijos vyriausybė – mūsų pagrindinė akcininkė – gali padaryti, kad suteiktų mums finansinę pagalbą pagal Europos Sąjungos nustatytas teisines nuostatas, tačiau vyriausybė supranta, kaip svarbu turėti nacionalinį vežėją.

KĄ IŠSIIMTI IŠ ŠIO STRAIPSNIO:

  • We have the advantage to be a small airline in size, which helps us to take quick decisions, for example if we want to add or retrench flights and destinations.
  • Malev has embarked on a drastic restructuring process, as the Hungarian national carrier has been hit by the world financial crisis, with a recession in its home market, as well as harsh competition in Central Europe.
  • We now work on improving our yields, but it will be hard to come back to the level reached a few years ago due to high competition from low -fare airlines.

<

Apie autorių

Juergenas T Steinmetzas

Juergenas Thomas Steinmetzas nuo paauglystės Vokietijoje (1977) nuolat dirbo kelionių ir turizmo pramonėje.
Jis įkūrė eTurboNews 1999 m. kaip pirmasis internetinis naujienlaiškis pasaulinei kelionių turizmo pramonei.

Bendrinti su...