Nuo Jeruzalės iki Rio de Žaneiro: nuo gilios lengvabūdiškos ir paviršutiniškos šventės

Turizmas Jeruzalėje ir turizmas Rio de Žaneire yra panašus ir labai skirtingas. Daktaras Peteris Tarlowas praneša iš Rio po visą naktį trukusio skrydžio. Jis pabudo 7:00 val. Viešbutyje „Rio Marriott“ ir rašo.

Labai šokiravau, kad Kopakabanos paplūdimys buvo pilnas ir vis dar buvo dienos šviesa. Pusiau apsvaigęs buvau pamiršęs, kad buvau Pietų pusrutulyje, o gruodžio 21-oji čia yra ilgiausia metų diena ir pirmoji vasaros diena.

Beveik tiesiai iš Jeruzalės atvykęs į Rio de Žaneirą supratau, kad esu ne tik dviejuose geografiniuose pasaulio kraštuose, bet ir dviejose kultūriškai poliarinėse priešingybėse. Jei Jeruzalė yra švento kuklumo miestas, tai Rio de Žaneiras yra visiškai priešingas. Čia, galbūt dėl ​​karščio, paslėptas tampa skaidrus. Išilgai mylių paplūdimių Cariocas (vardas suteiktas Rio gyventojams) dėvi kuo mažiau drabužių, net jei asketai gali reikalauti daugiau asmeninės nuožiūra. Panašiai, jei Jeruzalė yra gilių, Rio yra lengvabūdiškų ir paviršutiniškų šventė. Vietiniai gyventojai teigia, kad Rio kultūra turi tris atramas: futebolą (futbolą), paplūdimį ir karnavalą. Čia darbas nėra karjera, bet kišimasis į gyvenimo jausmingumo ir atsitiktinumo siekimą.

Nepaisant skirtumų, kartais priešingos linkusios susitikti. Jeruzalė yra gilių įsitikinimų miestas, toks gilus, kad kartais šie įsitikinimai pasireiškia smurtu. Rio yra čia ir dabar esantis miestas, tiek daug, kad smurtauja ir gyvenimo džiaugsmas. Viename mieste smurtas kyla dėl per didelio rūpinimosi, kitame - per mažai. Ironiška, bet garsiausi abiejų miestų orientyrai yra susiję su tikėjimu. Jei Jeruzalėje dominuoja jos uolos kupolas, vakarinė siena ir Šventojo kapo bažnyčia, Rio dominuoja Corcovado, pagrindinis jos katalikybės simbolis.

Panašiai Izraelis yra Viduriniuose Rytuose, tačiau kultūriškai jis nėra dabartinių Viduriniųjų Rytų. Nepaisant to, kad žydų gyvenimas prieš arabų civilizaciją atsirado tūkstantmečiais, Izraelis kultūriškai yra Viduriniųjų Rytų periferijoje. Tai hebrajų kalba kalbanti sala arabų jūroje. Panašiai Brazilija yra Lotynų Amerikoje, bet ne Lotynų Amerikoje. Čia kalba yra portugalų, o Brazilijos kultūra ir virtuvė yra pasauliai, išskyrus jos ispaniškai kalbančius kaimynus. Kaip Izraelis guli Viduriniųjų Rytų pakraštyje, taip pat ir Brazilija, ir realia prasme, realybė galioja ir JAV.

Neabejotina, kad tiek Brazilija, tiek Rio išgyvena politinių pokyčių laiką. Praeities socialistinės kairiųjų pažiūrų vyriausybės buvo nušluotos. Socializmas, užmaskuotas kaip liberalizmas, kadaise buvo vertinamas kaip vargšų viltis, tačiau dabar jis vertinamas kaip nuskriaustųjų nuodas. Žmonės čia kalba apie socializmą kaip metodą, kuriuo turtingi balti pseudointelektrai įtikino vargšus likti vargingais, o naivūs jaunuoliai suviliojami į skurdo ir nusivylimo gyvenimus.

Nors dar per anksti išdrįsti numatyti, ar šie politiniai pokyčiai pavers skurdą ekonomine galimybe, ar tik dar vienu nepavykusiu politiniu siekiu, yra daug vilties. Šia prasme šie du labai skirtingi miestai yra labai panašūs. Izraelio himnas yra Ha'Tikva, reiškiantis viltį, o čia, Rio de Žaneire, dažniausiai girdimas žodis yra Esperança: Viltis!

Galbūt būtent viltis sujungia šias dvi kultūrines poliarines priešybes ir leidžia žmogaus sielai sukurti šviesą iš tamsos. Pagarbiai iš šalies, kurioje saulė šviečia vilties ir paprastų džiaugsmų.