Rusijos ekonomikos plėtros ministrė Elvira Nabiullina išskirtiniame interviu kalbėjo su „Trend Capital“.
„Trend Capital“: kokios yra tolesnės Azerbaidžano ir Rusijos ekonominio bendradarbiavimo plėtros perspektyvos? Ar reikia plėsti teisinę bazę?
Elvira Nabiullina: Abi šalys užmezgė tvirtus ryšius įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Tarpusavio prekybos asortimentas yra platus ir apima daugiau nei 1,700 produktų.
Kadangi Rusija yra pirmaujanti mašinų-techninės komandos, statybinių medžiagų, medienos, valcuotų juodųjų metalų, chemijos gaminių eksportuotoja Azerbaidžane, sudariusi daugiau nei 90 procentų Rusijos eksporto, galima prognozuoti ir tolesnį apimčių augimą. Rusijos gaminių nomenklatūros siuntų
Abipusės prekybos didinimo ir įvairinimo bei dvišalio bendradarbiavimo reguliavimo teisinės bazės kūrimo klausimai tradiciškai yra abiejų šalių dėmesio centre. Tolimesnis Rusijos ir Azerbaidžano santykių teisinės bazės tobulinimas vaidina svarbų vaidmenį plėtojant abipusį bendradarbiavimą.
Turėtų būti įmanoma paspartinti Tarpvyriausybinio susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pasirašymą, kurio nebuvimas neigiamai veikia Rusijos ir Azerbaidžano investicinio bendradarbiavimo lygį.
K: Kaip vertinate Azerbaidžano ir Rusijos prekybos apyvartos dinamiką? Kas gali prisidėti prie jo padidėjimo?
A: Prekybos apyvartos tarp mūsų šalių dinamika tikrai teigiama. 2008 m. mes padidinome tarpusavio prekybos apyvartą iki 2.4 mlrd. USD, iš kurių 2 mlrd. USD sudarė Rusijos eksportas į Azerbaidžaną. Importas iš Azerbaidžano siekė 411.4 mln. Palyginti su 2005 m., prekybos apyvarta tarp Azerbaidžano ir Rusijos išaugo 2.3 karto.
Deja, pasaulinės krizės fone abipusės prekybos apimtys sumažėjo: 2009 m. sausio–gegužės mėnesiais apyvarta, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo ketvirtadaliu ir siekė 638.5 mln.
Sėkmingą prieškrizinę Rusijos ir Azerbaidžano prekybinių ir ekonominių santykių plėtrą bei prekybos didėjimą daugiausia lėmė tarpregioninis ir pasienio bendradarbiavimas.
Buvo pasirašyta per 30 dokumentų dėl prekybinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo tarpregioniniu lygmeniu ir dar 9 regionai ketina pasirašyti tokias sutartis. Šiuo metu Azerbaidžano rinkoje aktyviai dirba daugiau nei 500 Rusijos įmonių filialų ir atstovybių. Neseniai vykęs Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitas Baku ir šio vizito metu pasiekti susitarimai suteiks naują impulsą dvišaliam bendradarbiavimui. Azerbaidžanas dujas į Rusiją eksportuos 1 metų sausio 2010 dieną.
Nekantriai laukiame Azerbaidžano eksporto augimo, susieto su tradiciškai paklausaus ir kokybės standartus atitinkančio maisto tiekimu Rusijos rinkai, ypač šviežių daržovių ir vaisių, vyno, brendžio gaminių, vaisių sulčių ir augalinių, gyvulinių ir augalinių aliejų. , riešutai, arbata ir daugelis kitų produktų.
K: Kurie Azerbaidžano ekonomikos sektoriai gali būti patraukliausi Rusijos investuotojams?
A: 2008 m. Rusijos investicijos į Azerbaidžano ekonomiką sudarė 12.4 mln. USD, o tai rodo, kad reikia intensyvinti darbą šia kryptimi. Ateityje matome nuolatinį abipusiai naudingą Rusijos ir Azerbaidžano bendradarbiavimą, ypač energetikos ir pramonės komplekso, spalvotosios metalurgijos, ryšių ir informacijos, turizmo, kelių tiesimo srityse. Rusijos investuotojams labai perspektyvu steigti bendras įmones naftos inžinerijos, vaistų gamybos, žemės ūkio produktų perdirbimo ir sandėliavimo, finansų ir bankininkystės srityse.
Rusijai strateginė svarba yra bendradarbiavimas su Azerbaidžanu plėtojant tarptautinį transporto koridorių „Šiaurės-Pietų bendradarbiavimas“, siekiant organizuoti geležinkelių susisiekimą iš Europos per Rusiją, Azerbaidžaną ir Iraną iki Indijos ir Pietryčių Azijos. Šis projektas leis šalims dalyvėms gauti didelių dividendų iš prekių tranzito, kurie ateityje sieks 15-20 mln. tonų per metus.
Klausimas: Kurio Rusijos ekonomikos sektoriaus eksportas į Azerbaidžaną gali būti išplėstas?
A: Rusija tradiciškai yra viena didžiausių prekių tiekėjų Azerbaidžane. Didesnę Rusijos tiekimo Azerbaidžanui dalį sudaro inžinerinės prekės, chemikalai, medienos, geležies ir plieno pramonė, žemės ūkio produktai. Būtina pabrėžti Azerbaidžano rinkos svarbą Rusijos energijos įrangos gamintojams. Natūralu, kad pirmiau minėtas prekes atitinkanti ūkio sektoriaus pasiūlos nomenklatūra turi didžiausią galimybę plėstis, nes joms yra paklausa Azerbaidžano rinkoje.
Klausimas: Ar Rusijos verslininkai domisi Azerbaidžano rinka? Kas tai per interesas?
A: Šiuo metu Azerbaidžano rinkoje veikia daugiau nei 170 įmonių, turinčių 100 procentų Rusijos kapitalo ir 237 bendros įmonės. Šis faktas liudija Rusijos verslininkų susidomėjimą Azerbaidžano rinka. Įregistruotų rusiško kapitalo įmonių Azerbaidžane padidėjimas yra Azerbaidžano investicinio klimato pagerėjimo rezultatas. Rusijos verslininkų susidomėjimo Azerbaidžano rinka pavyzdys gali būti 2008 m. Rusijos bendrovės „Baltika“ įsigytas Baku-Kastel alaus daryklos pirkimas. Į alaus daryklos modernizavimą buvo investuota apie 20 mln.
Rusijos bendrovės yra suinteresuotos padidinti akcijų paketą antrajame Shah Deniz dujų telkinio plėtros etape. Shah Deniz turi iki 1.2 trilijono kubinių metrų gamtinių dujų.
Investicijos į Azerbaidžano spalvotąją metalurgiją, dalyvavimas mažųjų hidroelektrinių, žemės ūkio produkcijos laikymo ir perdirbimo įmonių privatizavime gali būti įtrauktos į kitas perspektyvias mūsų įmonių galimo domėjimosi sritis.
Kl.: Kokioms Azerbaidžano ir Rusijos bendradarbiavimo tendencijoms ir ekonomikos sferoms pasaulio krizių sąlygomis reikėtų teikti pirmenybę?
A: Du ekonominio bendradarbiavimo kriterijai yra iškelti į pirmąją vietą, kalbant apie pasaulinę krizę tarp bet kokio lygio partnerių. Šie kriterijai apima pragmatiką ir abipusį pelną. Mūsų atveju tikėtina, kad bendradarbiausime tose srityse, kurių galutinis produktas išlieka esminis net ir krizės sąlygomis. Kaip pavyzdį galima paminėti kuro ir energijos kompleksą. Azerbaidžanui reikia tiekti naftos ir dujų gavybos įrangą bei įrankius, teikti gręžinių, gręžinių kapitalinio remonto ir kt. paslaugas. Tačiau Rusija gali patenkinti šiuos poreikius. Galime nurodyti kitas abipusiai pelningas sritis.
Pavyzdžiui, Rusijos įmonių įvykdytas didelis Azerbaidžano Kaspijos jūros garlaivio užsakymas. Šis užsakymas apėmė sausųjų krovinių ir tanklaivių statybą arba specialios Rusijos gamybos oro technikos pirkimą Azerbaidžano nepaprastųjų situacijų ministerijai.
Skubiai steigiamos bendros lengvosios pramonės, vaistų gamybos, lizingo įmonės, aptarnaujančios žemės ūkio ir kelių tiesimo techniką. Be to, būtinas bendradarbiavimas nanotechnologijų srityje. Abi pusės jau svarstė sąveiką šioje srityje.
KĄ IŠSIIMTI IŠ ŠIO STRAIPSNIO:
- Since Russia is a leading exporter of goods of machine-technical team, building materials, wood, rolled ferrous metals, chemical products in Azerbaijan, which accounted for more than 90 percent of the Russian exports, it is possible to predict a further increase in volume of shipments of the nomenclature of the Russian products.
- Nekantriai laukiame Azerbaidžano eksporto augimo, susieto su tradiciškai paklausaus ir kokybės standartus atitinkančio maisto tiekimu Rusijos rinkai, ypač šviežių daržovių ir vaisių, vyno, brendžio gaminių, vaisių sulčių ir augalinių, gyvulinių ir augalinių aliejų. , riešutai, arbata ir daugelis kitų produktų.
- The issues on increasing and diversifying mutual trade, as well as the development of a regulatory legal framework for bilateral cooperation is traditionally in the focus of attention in both countries.
