Ar Kataras yra naujos krizės Persijos įlankos regione priežastis?

„Qatar Airways“, „Saudia“, „Etihad“, „Gulf Air“, „Egypt Air“ ir „Emirates“ dažnai vykdo skrydžius į Dohą, Katarą. Ar tęsis kelionės į ir iš Kataro į Saudo Arabiją, Bahreiną, JAE ar Egiptą?

Prieš metus, „Qatar Airways“ atnaujino skrydžius į Rijadą.

Praėjo dveji metai nuo AlUla susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas ketverius metus trukęs Saudo Arabijos, Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų ir Bahreino boikotas Katarui. Vis dėlto santykiai tarp šalių, ypač Bahreino ir JAE, nebuvo atkurti.

Ekspertai prognozavo, kad Kataro ir keturių boikoto šalių konfrontacija grįš po praėjusio mėnesio pasaulio futbolo čempionato pabaigos, nes susitarimas buvo laikomas paliaubomis, užtikrinančiomis pasaulinio renginio Dohoje sėkmę.

Šios AlUla Saudo Arabijos šiaurės Persijos įlankos lyderiai pasirašė Kuveito užsienio reikalų ministro šeicho Ahmedo Nassero Al-Mohammedo Al-Ahmedo Al-Jabero Al-Sabaho 4 m. sausio 2021 d. paskelbtą susitaikymo susitarimą, žymintį diplomatinės krizės su Kataru pabaigą. Arabijos miestas AlUla 5 m. sausio 2021 d.

AlUla susitarimas turėjo užbaigti Persijos įlankos krizę, prasidėjusią 5 m. birželio 2017 d., kai Saudo Arabija, Egiptas, JAE ir Bahreinas paskelbė visapusišką Kataro boikotą, įskaitant visų diplomatinių atstovybių pasitraukimą ir sausumos, jūrų bei oro sienos lėktuvams ir Kataro piliečiams; taip pat neleisti katarams lankytis tose šalyse, nebent jie turėtų specialų leidimą, ir sustabdyti visus komercinius, kultūrinius ir asmeninius sandorius. Tuo tarpu siauras saugumo koordinavimas išliko.

Tuo metu Persijos įlankos valstybės pateisino boikotą apkaltindamos Katarą terorizmo rėmimu, Musulmonų brolijos narių prieglobsčiu, užsienio karinių pajėgų įleidimu į savo žemę ir santykių su Iranu tęsimu.

Be to, valstybės nurodė, anot jų, Kataro veiksmus prieš boikotuojančių šalių interesus, Kataro paramą Persijos įlankos ir Egipto perversmo judėjimams bei kitus kaltinimus.

Tada boikotuojančios šalys nustatė 13 susitaikymo su Kataru sąlygų, iš kurių svarbiausia buvo sumažinti diplomatinius santykius su Iranu, išsiųsti bet kokį jos teritorijoje esantį Revoliucinės gvardijos elementą ir su Iranu nesiimti jokios komercinės veiklos, kuri prieštarauja. JAV sankcijos.

Kitos sąlygos buvo: Turkijos karinės bazės Dohoje uždarymas; uždaryti Al-Jazeera, kuri kaltinama provokuojant neramumus regione; liautis kištis į keturių šalių vidaus ir išorės reikalus; sustabdyti tų šalių piliečių natūralizaciją; jau natūralizuotų asmenų išsiuntimas; ir terorizmo bylose apkaltintų ieškomų asmenų, gyvenančių Katare, perdavimas.

Sąlygos taip pat apėmė susilaikymą nuo paramos ar finansavimo asociacijoms ir organizacijoms, kurias keturios šalys ir JAV priskyrė teroristinėms, ir Dohos santykių su Musulmonų brolija, Hizbullah, al-Qaida ir Islamo valstybe nutraukimą.

Tačiau AlUla susitarime nebuvo tiesiogiai aptartos 13 sąlygų, o pasirašiusios šalys nenurodė, ar Kataras įvykdė sąlygas, ar reikalavimų buvo atsisakyta. 

Pagal AlUla susitarimą, per metus nuo susitarimo pasirašymo tarp Kataro ir kiekvienos iš keturių boikotuojančių šalių turėjo vykti derybos atskirai, kad būtų nutraukti nesutarimai tarp jų ir atkurti diplomatiniai, komerciniai ir kiti santykiai.

Per dvejus metus nuo susitarimo pasirašymo nebuvo pranešimų apie Kataro ir keturių boikotuojančių šalių derybas.

Tačiau buvo keletas apsilankymų: Kataro emyras šeichas Tamimas Al Thani lankėsi Egipte, Saudo Arabijoje ir JAE; ir Egipto prezidentas Abdel Fattah al-Sisi, Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas ir JAE prezidentas Mohammedas bin Zayedas Al Nahyanas lankėsi Katare.

Bahreinas liko nuošalyje, nors jo užsienio reikalų ministras dr. Abdul Latif Al-Zayani paskelbė, kad šalis susisiekė su Kataru, kad nustatytų derybų datą, tačiau nurodė, kad pastarasis neatsakė, teigiama pranešime. Nebuvo apsilankymų nė vienoje pusėje.

Tačiau buvo nuotrauka, kurioje Bahreino karalius Hamadas bin Isa Al Khalifa kartu su Kataro emyru pavaizduotas Saudo Arabijoje vykusio Džidos aukščiausiojo lygio susitikimo saugumo ir plėtros pašonėje, dalyvaujant JAV prezidentui Joe Bidenui liepos 16 d. , 2022 m.

Kataras savo ruožtu nei oficialiai, nei neoficialiai neatsakė į jokį Bahreino pareiškimą, o žiniasklaidos priemonės nepranešė apie Kataro ir Bahreino santykių likimą.

Kataras paskyrė ambasadorius Saudo Arabijoje ir Egipte, o abi šalys išsiuntė ambasadorius į Dohą.

Tačiau praėjus dvejiems metams po susitarimo, Kataro ambasados ​​vis dar uždarytos tiek Bahreine, tiek JAE, o ambasadoriai nepaskirti, kaip ir Bahreino bei JAE ambasados ​​Dohoje.

Šaltinis Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) generaliniame sekretoriate „The Media Line“ sakė: „Tarp Bahreino ir Kataro derybos nevyko. Posėdis iš viso nebuvo surengtas“.

Šaltinis pridūrė: „Tarp Kataro ir JAE taip pat vyko ribotos derybų sesijos, kurios nieko neprivedė. Kataras buvo visiškai susikoncentravęs į pasaulio čempionato organizavimą, tačiau derybos su Saudo Arabija ir Egiptu vyko kaip reikiant.

Šaltinis taip pat sakė, kad tarp Kataro, JAE ir Bahreino buvo „daug pranešimų ir laukiančių reikalų“ ir kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generalinis sekretoriatas imasi tolesnių veiksmų.

Šaltinis atsisakė atsakyti į 13 sąlygų, kurias iškėlė boikotuojančios šalys, ir apie tai, ar Kataras sutiko jas įgyvendinti, tačiau patvirtino, kad „visiškas susitarimas nepasiektas“.

Šaltinis nurodė, kad per paskutinį Persijos įlankos viršūnių susitikimą, įvykusį per Kinijos prezidento vizitą Saudo Arabijoje, nebuvo kalbama apie AlUla susitarimo likimą ir tai, ar dauguma jo nuostatų buvo įgyvendinta, ar ne. aukščiausiojo lygio susitikimas apsiribojo bendraisiais klausimais ir su Kinijos prezidento vizitu bei Persijos įlankos santykiais su Kinija.

Tarp boikotuojančių šalių ir Kataro ginčytinų klausimų yra Kataro pilietybės suteikimas šeimoms iš Saudo Arabijos, JAE ir Bahreino. Šios šalys kaltina Dohą pasiūlius Kataro pilietybę žmonėms, kurie jų šalyse užima politines ar karines pareigas arba yra susiję su valdžiai artimais asmenimis.

Tarp 13 sąlygų, kurias jis iškėlė 2017 m. Dohoje, Persijos įlankos valstybės reikalavo grąžinti šias šeimas į jų kilmės šalis, o to neįvyko, o Kataras tęsia kampaniją, siekdamas pritraukti šių šeimų vaikus į Dohą.

Bahreino pilietis Ibrahimas Al-Rumaihi su šeima persikėlė į Dohą prieš keletą metų. „Mano tėvas dirbo karinėje tarnyboje Bahreine ir uždirbo apie 2,000 5,300 Bahreino dinarų (80,000 21,000 USD), tačiau jo pusbrolis Katare dirba toje pačioje srityje ir gauna XNUMX XNUMX Kataro rialų (apie XNUMX XNUMX USD) atlyginimą. sakė „The Media Line“.

„Katare turime daug giminaičių. Gavome pasiūlymą persikelti į Dohą mainais į tai, kad mano tėvas gaus daugiau nei 100,000 26,500 Kataro rialų (1,000 XNUMX USD) atlyginimą ir Kataro pilietybę, be XNUMX XNUMX kvadratinių metrų gyvenamojo sklypo, ir dotaciją statyti šioje žemėje, " jis pridėjo.

„Tai yra pasiūlymas, kurio negalima praleisti“, – sakė jis. „Panašių pasiūlymų yra daug, o pasiūlymai vis dar tęsiasi.

Musulmonų brolija, kurią keturios šalys – Saudo Arabija, Egiptas, Emyratai ir Bahreinas – priskyrė teroristinei organizacijai, vis dar veikia iš Kataro sostinės. Šalys pareikalavo savo narių pašalinimo iš Dohos.

2022 metų rugsėjį Dohoje mirė Brolijos lyderis, dvasininkas Yusufas al-Qaradawi.

„Negaliu grįžti į Egiptą, bet mūsų veiklai Dohoje nebuvo jokių apribojimų“, – „The Media Line“ sakė Khaledas S, Egipto pilietis, priklausantis Musulmonų brolijai ir gyvenantis Katare. „Čia jaučiamės saugūs. Niekas mūsų neprašė išeiti ar sumažinti veiklos. Mano tėvas yra įkalintas Egipte.

Jis pridūrė: „Jie pasiūlė Kataro pilietybę kai kuriems grupės nariams, bet aš turiu Vakarų šalies pilietybę ir man nereikia arabų pilietybės“.

Saudo Arabijos politikos analitikas Abdulazizas Al-Enezi sakė „The Media Line“, kad po AlUla susitarimo „daug kas tikėjosi, kad Kataras nustos finansuoti kampanijas, nukreiptas prieš Saudo Arabiją, JAE, Bahreiną ir Egiptą, bet taip neatsitiko“.

„Belgijos Teisingumo Teismas patvirtino, kad Kataras finansuoja žmogaus teisių organizacijas, vadovaujamas italo Antonio Panzieri, kuris, nepaisydamas AlUla susitarimo, bandė Kataro įsakymu organizuoti daugybę veiksmų prieš Saudo Arabiją ir reikalavo imtis priemonių prieš Saudo Arabiją. vadovavimą Jamalo Khashoggi byloje“, – sakė jis.

„Paneziris taip pat užpuolė Egiptą, JAE, Bahreiną ir Saudo Arabiją ir palaikė daugelį opozicijos veikėjų arba tų, kurie kaltinami terorizmu šiose šalyse“, – pridūrė jis.

Pasak Al-Enezi, Kataras nesielgė dėl nė vienos iš 13 sąlygų. „Tai, kas atsitiko, yra laikinos paliaubos dėl sėkmingo pasaulio čempionato organizavimo, ir Doha grįš prie praktikos, kuri labiau kenkia Persijos įlankos interesams“, – tvirtino jis.

Kalbėdamas apie Egiptą, Al-Enezi sakė: „Atrodo, kad Kataras bando įsitvirtinti Egipte, kad atkurtų silpniausios būklės Musulmonų brolijos paramą. Egipte yra Kataro investicijų.

Saudo Arabijos politikos analitikas Junaidas Al-Shammari teigė, kad Kataro „švelnus karas prieš Persijos įlankos valstybes grįš jėga. AlUla susitarimas tebuvo paliaubos. Kataras vis dar remia teroristines grupuotes, o Irano revoliucinė gvardija, be Turkijos pajėgų, vis dar yra jo teritorijoje.

„Al-Jazeera taip pat nenutraukė savo priešiškos veiklos prieš keturias šalis, tačiau pasibaigus pasaulio čempionatui ji išaugo“, – pridūrė jis.

Jis taip pat sakė: „Kataras taip pat vis dar bando privilioti kai kurias originalias Persijos įlankos šeimas atvykti į jų žemes ir įgyti Kataro pilietybę bei daug pinigų mainais už tai, kad jie palieka savo kilmės šalis ir jas užpuolė“. Jis pridūrė, kad „nors Al-Murrah gentis kenčia Katare ir jos padėtis nebuvo ištaisyta, Kataras ir toliau bando pritraukti Persijos įlankos šeimas, kurių daugelis dirba jautrias pareigas savo šalyse, nesvarbu, ar tai būtų politinė, saugumo, karinė ar kitas pareigas“.

Sufianas Samarrai, Irako politikas ir „Baghdad Post“ svetainės pirmininkas, paskelbė naujienas ir „Twitter“ žinutes, kuriose perspėja, kad „kitas pavojus“ yra Kataro ir Irano karinio jūrų laivyno susitarimas, leidžiantis dislokuoti visus Irano karinius jūrų laivyno sektorius per atstumą. 5 km nuo Bahreino.

Kataro žurnalistas Salemas Al-Mohannadi sakė „The Media Line“, kad Kataras „laimėjo“ Persijos įlankos ginče. „Ji neatsisakė jokių savo principų ir neatsakė į neteisingas sąlygas, kurias nustatė boikotuojančios šalys“, – sakė jis.

„AlUla susitarimas nebuvo Kataro nuolaida. Šalys, kurios pradėjo boikotą, yra tos, kurios susiprotėjo“, – sakė jis ir pridūrė: „Dabar Kataras neatkurs santykių su jokia šalimi kitaip, kaip tik pagal jos sąlygas.

Kataro politika aiški, jis siekia savo interesų ir jam pavyko ši politika, iš kurios jis tapo puikia šalimi ir svarbiu pasaulio politikos žaidėju.

„Kataras taip pat palaiko laisves ir, kalbant apie mus boikotavusias šalis, jos labai įžeidė Katarą ir lažinosi, kad Kataras nesurengs pasaulio futbolo čempionato, o tai neįvyko“, – tęsė Al-Mohannadi.

„Kataras negali pamiršti nusikaltimo ir, kalbant apie įvairias šalis, kurios bando primesti savo diktatą Katarui, Doha neleis jai primesti savo sąlygų, todėl iki šiol nebuvo susitaikymo su Bahreinu“, – tvirtino jis. .

„Po pasaulio čempionato nieko nebus. Katarui ir toliau bus naudingi dalykai, nes jis parengė aiškią politiką ir netgi jo santykiai – nesvarbu, ar su Iranu, Turkija ar kitomis šalimis – yra naudingi regionui. Turime galvoti ne apie konfliktą, o apie dialogą.

Jis pabrėžė, kad „Katarui dabar nereikia jokios kitos šalies. Per keturių šalių įvestą blokadą Kataras išsprendė visus savo klausimus, tokius kaip aprūpinimas maistu, diplomatiniais klausimais ir kt., o dabar jam nebereikia jokios Persijos įlankos šalies.