Vykstant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) COP27 konferencijai, tikimasi, kad Afrikos šalių konferencija sutelks lėšas ir veiksmus, reikalingus klimatui atspariai Afrikai.
Ūkininkė Ndaula Liwela, kilusi iš Machitos gyvenvietės Namibijos Zambezi provincijoje, rodo išsibarsčiusius baobabo žiedus, gulinčius ant sausos žemės netoli savo sodybos. „Šiemet vaisiai bus maži ir jų bus nedaug“, – sako ji, nors garsus medis yra žinomas dėl savo gebėjimo kaupti vandenį ir klestėti sausomis sąlygomis. Praėjo kelios savaitės po to, kai ji paprastai būtų pasėjusi savo javus, „tačiau mes nustojome arti, kai pamatėme, kad debesys net nepradėjo kurtis“.
Kadangi 27 m. lapkričio 6–18 d. Šarm el Šeiche, Egipte, vyksta Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) COP2022, yra vilčių, kad Afrikos šalių konferencija sutelks lėšas ir veiksmus, reikalingus klimato kaitos problemoms spręsti. atspari Afrika, tačiau tai labai mažai reiškia Liwelai, kuriai rūpi, kaip pamaitinti savo šeimą vis labiau neaiškios ateities akivaizdoje.
Jos namai šiauriausioje Namibijos provincijoje yra Kavango Zambezi pasienio apsaugos zonoje (KAZA), penkių šalių tarpvalstybiniame parke, suformuotame siekiant apsaugoti biologinę įvairovę ir palaikyti kraštovaizdžio gyventojus. Jis nėra toli nuo Zambezi upės, tačiau jame trūksta vandens. Kiekvienais metais Liwela pragyvenimo šaltinį papildo rinkdama baobabus ir kitus laukinius vaisius, tačiau šiemet net šis laukinis sandėliukas gali ją nuvilti.
Daugelį Afrikos dalių vis labiau veikia sausasis sezonas, kuris tampa karštesnis, o lietaus sezonai ateina vėliau. Ekstremalūs įvykiai, tokie kaip sausra, dažnėja ir sunkėja.
„Liwelos istorija nėra unikali. Per pastaruosius metus apklausėme ūkininkus, žvejus, žolės rinkėjus ir daugelį kitų, kurie šiame regione naudojasi gamtos ištekliais. Jie pastebėjo besikeičiančių oro sąlygų poveikį jų gebėjimui išlaikyti save. Dėl to jie tampa pažeidžiami ne tik dėl klimato kaitos poveikio, bet ir nuo kitų sukrėtimų, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos“, – sako WWF Namibijos atstovė Sigrid Nyambe. Ji dirbo su šio regiono bendruomenėmis, kad rinktų duomenis apie klimato kaitos poveikį bendruomenėms pagal WWF programą „Climate Crowd“. Ši informacija informuoja apie bandomuosius projektus, padedančius kaimo bendruomenėms prisitaikyti prie jų patiriamų pokyčių ir mažinti spaudimą biologinei įvairovei.
Naujausia IPCC II darbo grupės ataskaita dėl poveikio, prisitaikymo ir pažeidžiamumo rodo, kad daugelis klimato pavojų yra didesnės, nei buvo tikėtasi anksčiau, ypač pažeidžiamoms Afrikos šalims. Daugelis šalių į savo nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus įtraukė gamtoje pagrįstus sprendimus, tačiau jiems reikia finansinės ir techninės paramos veiksmams paprastų žmonių lygmeniu.
Kalbėdamas JTBKKK Nuolatinio finansų komiteto surengtame gamtos pagrįstų sprendimų finansavimo forume JT klimato kaitos vykdomojo sekretoriaus pavaduotojas Ovaisas Sarmadas sakė: „Mes susiduriame su dviguba klimato kaitos ir gamtos krize. Abu yra neatsiejamai susiję. Abipusis, persipynęs naikinimas kas dieną stiprėja. Jei gamta ir klimato kaita yra susiję, savaime suprantama, kad gamta pagrįsti sprendimai yra esminis dalykas sprendžiant abu.
Tačiau, pasak Jungtinių Tautų aplinkos programos vykdomosios direktorės Inger Andersen, neseniai paskelbtame Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos straipsnyje, „tik apie 133 milijardai dolerių nukreipiami į gamtą pagrįstus sprendimus, o investicijos iki 2030 m. turi padidėti tris kartus. pasiekti klimato, gamtos ir žemės neutralumo tikslus.
„Per pastaruosius kelerius metus susikerta dvi krizės, klimato kaita ir pasaulinė pandemija. Abi jos labiausiai paveikia pažeidžiamiausias bendruomenes ir daro įtaką žmonių sąveikai su savo gamtos ištekliais“, – sako WWF klimato, bendruomenių ir laukinės gamtos direktorius Nikhilas Advani. Pavyzdžiui, Namibijoje klimato kaita ir pandemija padidino netvarų gamtos išteklių naudojimą, sako Advani, taip pat vadovaujantis Afrikos gamta pagrįsto turizmo platformai. Šis projektas buvo pradėtas 2021 m., siekiant sujungti finansuotojus su gamtiniu turizmu užsiimančiomis bendruomenėmis 11 Rytų ir Pietų Afrikos šalių, padedant nustatyti labiausiai nukentėjusias bendruomenes ir įmones bei jų aktualiausius poreikius.
Daugiau nei pusė 2021–2022 m. projekte „Climate Crowd“ apklaustų namibiečių pranešė apie tiesioginį poveikį vietinei laukinei gamtai, įskaitant didelį mirtingumą ir laukinių gyvūnų migraciją į kitas vietoves, kuriose gausu vandens ir maisto. Penkiasdešimt aštuoni procentai respondentų nurodė, kad pastaraisiais metais pasėliai žlugo arba užaugino labai mažai, o 62 procentai pažymėjo, kad pablogėjo gyvulių sveikata. Maždaug trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė, kad mažėja ir sezoniškai skinamų laukinių vaisių. Kadangi gamtos išteklius rasti tampa vis sunkiau, vis daugiau žmonių ir jų gyvulių susiduria su laukine gamta.
„Mūsų surinkti duomenys rodo, kad turime daugiau dėmesio skirti prisitaikymo pastangoms, kurios apsaugotų labiausiai pažeidžiamus žmones“, – sakė jis. KAZA yra atsparumo didinimo pavyzdžių ir galimybių pasitelkiant iniciatyvas, kurios taip pat yra prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos. Šie praktiniai, su gamta suderinami bandomieji projektai, įgyvendinami per „Climate Crowd“, dažnai remiasi sprendimais, kuriuos formuoja pačios bendruomenės tradicinės, vietinės ir vietinės žinios bei praktika.
Bitininkystė yra aplinkai nekenksminga ir potencialiai pelninga papildoma pramonės šaka, padedanti bendruomenėms susidoroti su nenuspėjamu derliumi. Jaunimas šiose bendruomenėse dažnai yra bedarbis ir neturi galimybės užsiimti pajamas duodančia veikla, nes mažėja lietaus maitinamas žemės ūkis. Namibijoje vienas iš tokių projektų apima jaunuolių iš Muyako, Omega 3 ir Luitcikxom kaimų Bwabwata nacionaliniame parke mokymą bitininkauti. Vietinis bičių augintojas David Mushavanga, turintis daugiau nei 16 metų patirtį, įgyvendins projektą bendradarbiaudamas su WWF Climate Crowd ir Aplinkos, miškų ir turizmo ministerija.
Kituose Namibijoje įgyvendinamuose projektuose pagrindinis dėmesys bus skiriamas vandens saugumo didinimui, renkant lietaus vandenį ir saulės energija varomus gręžinius, klimato požiūriu pažangią žemdirbystę, švarių viryklių įrengimą ir kitus alternatyvius pragyvenimo šaltinius, tokius kaip amatų gamyba.
„Climate Crowd yra bendruomenės skatinama iniciatyva iš apačios į viršų. Svarbu remti projektus, kuriems bendruomenė jaučia nuosavybės jausmą. Šie projektai gali padėti jiems sukurti atsparumą daugeliui sukrėtimų ir streso veiksnių. Ekologinės ekstremalios situacijos, tokios kaip klimato kaita, gali padaryti daug didesnės socialinės ir ekonominės žalos nei COVID-19“, – sako Advani.
Per Climate Crowd ir Afrikos gamta pagrįstą turizmo platformą WWF bendradarbiauja su bendruomeninėmis gamtos išteklių valdymo organizacijomis keliose kitose Rytų ir Pietų Afrikos šalyse, siekdama finansuoti ir teikti techninę pagalbą sprendimams, kurie apsaugo natūralias ekosistemas ir naudingi žmonėms kartu didinant atsparumą ateičiai. sukrėtimai ir stresoriai.
Pavyzdžiui, Malavyje neseniai finansuotas projektas, kuriam vadovauja Afrikos gamtos turizmo platformos partneris KAWICCODA, remia gamtos apsaugai palankių alternatyvių pragyvenimo šaltinių veiklą penkių kilometrų juostoje aplink Kasungu nacionalinį parką.
„Tiek klimato krizė, tiek pandemijos kelia grėsmę žmonių ir gamtos gerovei, todėl mums skubiai reikia bandomųjų projektų, kurie padidintų žmonių ir gamtos atsparumą. Galime pasimokyti iš šių paprastų iniciatyvų. Ir tada mes galime juos padidinti“, – sako Advani.
Dianne Tipping-Woods
