Turistai pradeda lėtą išvykimą iš Tokijo

Bijodami galimo užteršimo pavojaus, kai Japonija susiduria su branduoline avarija po žemės drebėjimo, užsieniečiai pradėjo lėtą išvykimą iš Tokijo, nors kai kurie išlaiko kietą viršutinę lūpą.

Kelios Europos šalys patarė savo piliečiams apsvarstyti galimybę palikti Japonijos sostinę po dviejų sprogimų žemės drebėjimo nuniokotoje atominėje elektrinėje, esančioje 250 km į šiaurę, o tai sukėlė baimę dėl galimo žlugimo.

Prancūzija žengė toliau, liepdama piliečiams palikti Tokijo sritį „kelioms dienoms“, jei neturi konkrečios priežasties pasilikti, ir įspėjusi, kad sprogus reaktoriui radioaktyvūs garai miestą gali pasiekti per „keletą valandų“.

„Trečdalis mūsų darbuotojų išvyko“, – naujienų agentūrai AFP sakė Europos Sąjungos delegacijos Japonijoje vadovo pavaduotojas austras Stefanas Huberis.

Jis sakė, kad kelių Vokietijos įmonių, tokių kaip „Bosch“, „Daimler“ ir BMW, vadovai, taip pat advokatų kontoros, evakavo savo sutuoktinius ir vaikus, pažymėdami, kad Tokijo vokiečių bendruomenėje „tai tikras išvykimas“.

Marissa, dviguba Australijos ir Italijos pilietė, pastaruosius šešerius metus gyvenusi Tokijuje su vyru ir dviem mažais vaikais, sekmadienį nusprendė, kad daugiau nerizikuoja ir šeima išskrido į Honkongą.

„Tiesiog pagalvojome, kad šiuo metu turbūt geriau išvykti... Nežinau apie šią branduolinę problemą, atrodo, kad jie dar ne iki galo suvaldė“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP, prašydama, kad būtų tik tapatybė. jos vardu.

Ji sakė, kad Tokyo Electric Power Co. sprendimas nutraukti elektros tiekimą jos kaimynystėje buvo pagrindinis veiksnys, ir pažymėjo: „Aš negalėsiu gaminti maisto ar leisti vaikų maudytis“.

Huberis sakė, kad sekmadienį Prancūzijos ambasados ​​atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame buvo atkreiptas dėmesys į Japonijos seismologų įspėjimą, kad Tokijo regione tikėtinas septynių balų ar didesnio balų stiprumo drebėjimas, paskatino daugelį išvykti.

„Vokietijos ambasada sekmadienį pasiūlė savo diplomatų išlaikytiniams galimybę išvykti. Jie visi išėjo“, – sakė jis.

Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministerija Berlyne pranešė, kad iš Tokijo išvyko tik kelios diplomatų šeimos.

„Audi“ biure Tokijuje sekretorė sakė: „Šią savaitę biuras uždarytas dėl žemės drebėjimo. Paskambinkite kitą savaitę."

Japonijos futbolo rinktinės treneris Alberto Zaccheroni ir jo darbuotojai šeštadienį išskrido namo į Italiją, sakydami, kad jų šeimos yra „baisiai susirūpinusios“ ir turi būti patikintos, kad jiems viskas gerai. Grąžinimo data nenustatyta.

Tačiau ne visos tautos skambina pavojaus varpais.

„Britai labai ramūs. Jiems pavojaus nėra“, – sakė Huberis.

Jungtinės Valstijos taip pat susilaikė nuo savo piliečių, gyvenančių Japonijoje, liepdamos vykti namo, tiesiog rekomendavo atidėti visas neesmines keliones.

Paklaustas apie Europos įspėjimus, JAV ambasadorius Johnas Roosas žurnalistams Tokijuje sakė: „Tai nepakeitė mūsų šalies analizės, susijusios su nurodymais, teikiamais Jungtinių Valstijų piliečiams“.

Jis patarė piliečiams „išgirsti Japonijos civilinės gynybos institucijų nurodymus“. Kol kas per didžiulį žemės drebėjimą ir niokojantį cunamį, penktadienį smogusį Japoniją, amerikiečiai nežuvo ar nebuvo rimtai sužeisti.

Panašu, kad užsienio įmonės apskritai nori toliau dirbti, nors galbūt ir mažiau.

Martinas Jordy, „Alcatel-Lucent Japan“ prezidentas, sakė, kad jo įmonė pasiūlė darbuotojų šeimos nariams išeiti, bet taip pat „paprašė dirbančiųjų pasilikti, gerbdama Japonijos komandą“.

Jordy sakė, kad Prancūzijos telekomunikacijų įrangos gamintojas tikisi naujų užsakymų po žemės drebėjimo, kuris apgadino linijas per šiaurės rytų Japoniją, ir sakė: „Tinklo atkūrimas nelaimės zonoje užtruks mėnesius“.

Kai kurie, pavyzdžiui, Prancūzijos naftos milžinė Total, netgi pasiūlė evakuoti savo Japonijos darbuotojus iš Tokijo į pietvakarinį Fukuokos miestą, kur bendrovė išsinuomojo viešbučio kambarių bloką.

Marissa prisipažino, kad dėl išvykimo jautė prieštaringus jausmus. „Manau, kad mes visi jaučiamės šiek tiek suplėšyti. Akivaizdu, kad visi mūsų draugai japonai tebėra ten ir jaučiamės taip, lyg būtume juos apleidę“, – sakė ji.

„Tiesiog tikimės, kad visi (galėsime) grįžti kuo greičiau. Tai varginantis jausmas.“