NIKOSIJA – Kipras vasarą virsta beveik dykuma ir tikisi gėlinimo, kad golfo žaidėjams būtų įrengti žali farvatieriai ir išgelbėtų neramią šalies turizmo pramonę.
Tačiau aplinkosaugininkai baiminasi, kad bus pastatyta dar keliolika gėlinimo įrenginių, kad golfo aikštynų skaičius saloje padidėtų nuo trijų iki 17.
Siekdama susidoroti su didele sausra, dėl kurios šiais metais išsausėjo Kipro rezervuarai, rytinė Viduržemio jūros sala yra viena iš pagrindinių gėlinto vandens gamintojų Europoje kartu su Italija ir Ispanija.
„Golfo aikštynų projektas neveikia! Siekiama tarnauti ne Kipro turizmui, o verslo plėtrai ir vystytojams“, – protestavo Žemės ūkio ir gamtos išteklių ministerijos pareigūnas Kostas Papastavrosas.
„Ir tam, kad pasitarnautume šiai plėtrai, mums reikia labai daug papildomo vandens ir energijos“, – sakė jis Nikosijoje vykusioje klimato kaitos konferencijoje.
Vyriausybė sako, kad „kiekviename golfo aikštyne bus gėlinimo gamykla ir kad jie prašys atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau tarp teorijos ir praktikos yra atotrūkis“, – sakė Papastavros.
Jis apskaičiavo, kad golfo aikštynams prireiks apie 30 milijonų kubinių metrų (vieno milijardo kubinių pėdų) vandens, o gyventojų metinis poreikis yra 85 milijonai kubinių metrų (beveik trys milijardai kubinių pėdų) geriamojo vandens.
Praėjusiais metais rezervuarus vasarą pavertus išdžiūvusiais purvo dubenėliais dėl mažo kritulių kiekio, vanduo namų ūkiams buvo normuojamas, o elektros tiekimas buvo tiekiamas tik tris pusdienius per savaitę.
Tačiau kairioji prezidento Demetrio Christofiaso vyriausybė veržiasi į priekį su golfo aikštynų gelbėjimo planu, kurį inicijavo ankstesnė administracija, o ministrų kabinetas gruodžio mėn. nubalsavo už projektą.
Kipras tikisi pajamų iš turizmo sektoriaus, kuriam gresia pasaulinė ekonomikos krizė, 15 procentų savo bendrojo vidaus produkto.
Pasaulinis kreditų spaudimas recesijos ištiktoje Europoje kaltinamas vietinės turizmo rinkos nuosmukiu, o atvykėlių skaičius per pirmuosius du 14.2 m. mėnesius sumažėjo 2009 proc.
„2009 m. užsakymai ateina lėtai, o jų skaičius mažėja, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, – sakė turizmo ministras Antonis Paschalides ir pridūrė, kad 2008-ieji Kiprui taip pat buvo sunkūs.
Teigiama, kad šią vasarą viešbučių užsakymų skaičius sumažės maždaug 25 procentais, o vyriausybė tikisi, kad iki metų pabaigos atvykstančiųjų skaičius sumažės 10 procentų.
Paschalidesas teigė, kad golfo laukai leis Kiprui laimėti naujas rinkas ir pratęsti turizmo sezoną nuo tradicinės saulės, jūros ir smėlio vasaros.
„Golfo aikštynų drėkinimui reikalingas vandens kiekis bus pagamintas iš gėlinimo įrenginių, kurie dirbs su atsinaujinančiais energijos šaltiniais“, – sakė jis.
„Priėmus šį sprendimą vandens balansas Kipre nebus sutrikdytas, o kartu padidės ir atsinaujinančių išteklių naudojimas“.
Aplinkosaugininkai nėra įsitikinę, kad tokiai plėtrai nereikės kuro kūrenamos energijos ir anglies dioksido emisijos, kuri skatina visuotinį atšilimą.
„Mes griežtai nepritariame šiam projektui“, – sakė Christos Theodorou, Kipro aplinkos ir ekologinių organizacijų federacijos vadovas.
„Pagrindinė mūsų priežastis yra aplinkosaugos išlaidos, kurios yra neišvengiamos dėl energijos, reikalingos vandeniui gaminti naudojant gėlinimo įrenginius, laukinės gamtos pokyčius, cheminio tręšimo naudojimą ir požeminio grunto taršą.
Be to, „kiekvienas golfo aikštynas nėra ribojamas plotu, o tai reiškia, kad juos sups prabangios vilos ir kita infrastruktūra, pavyzdžiui, restoranai, viešbučiai ir baseinai“, – sakė jis.
Theodorou teigė, kad atsinaujinančios energijos naudojimo technologija nebuvo pakankamai pažangi, kad neatsiliktų nuo tokio augimo, o gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas taip pat buvo nepalankus tarptautiniu mastu.
„Kipre aplinkosaugos problemoms neskiriame daug dėmesio“, – sakė Papastavrosas. „Politikai patiria spaudimą iš turtingų žmonių, kurie nori tokios plėtros. Pagrindinė problema čia yra … (pastato) butai.
Vyriausybė patvirtino daugiau nei 350 milijonų eurų (440 milijonų dolerių) skatinamąsias priemones, kad būtų išvengta darbo vietų praradimo pagrindiniuose turizmo ir statybų sektoriuose, kurie kartu sudaro 30 procentų BVP.
Dėl susirūpinimo, kad dėl pasaulinės finansų krizės sumažės pajamos iš turizmo, Finansų ministerija sumažino BVP augimo prognozę 3.7 m. iki 2008 proc., o šiemet – 2.1 proc.
Europos Komisija skaičiuoja, kad Kipro augimas bus arčiau vieno procento.
