„Sąžiningai kalbant, terminas „išmanusis miestas“ yra per daug vartojamas; niekas negali tiksliai pasakyti, ką tai reiškia“, – sakė duomenų mokslininkas dr. Lau Cher Han per liepos mėnesį vykusią panelinę diskusiją Tech in Asia Kvala Lumpūro miesto skyriaus susirinkime.
Pirmą kartą į Kvala Lumpūrą nuvykau devintojo dešimtmečio pradžioje, dar nepastačius bokštų dvynių. Atvykus tiesiai iš Honkongo, miestas atrodė kaip ramus kaimo miestelis arba nedidelė provincijos sostinė.
Ten buvo daug mažų gatvelių su maisto prekystaliais, o Jalan Alor nebuvo įprasta vieta. Jis buvo tiesiai už viešbučio „Regent“, kuriame aš apsigyvenau. Bukit Bintang (dabar klesti ir per daug užstatytas restoranų ir prekybos centrų rajonas, įsiterpęs į viešbučius) buvo nuostabus užtvanka, o vienintelis triukšmas buvo motociklų, taksi ir maisto prekybininkų triukšmas.
Grįžau 2007 m., kad surasčiau klestintį Azijos didmiestį, kurį sunkiai atpažįstate nuo pirmojo apsilankymo, bokštai dvyniai buvo iškilę, o naujas oro uostas veikė 80 kilometrų nuo miesto, tačiau miestas vis dar turėjo stebuklingą „žalią“ savybę. Greitkeliai buvo išraižyti iš džiunglių, o džiunglės dominavo. Žalia buvo visur, ir daugeliu atvejų prie mano buto KL centre slenksčio lankydavosi beždžionės.
Paskutinis mano apsilankymas Kvala Lumpūre įvyko šiais metais, ir berniukas visa tai pasikeitė. Dabar dominavo greitkeliai ir kiekviename kampe kėlė grėsmę džiunglėms. Visur buvo naujų pastatų, daugiausia dangoraižių, kiekvienas varžėsi dėl aukštesnio už ankstesnįjį.
Dabar žodis žalias jau nereiškė džiunglių, o kilo iš vidaus. Su postūmiu siekti tvarumo iš paprastų lygių.
Tikimasi, kad iki 10 m. gyventojų skaičius pasieks 2020 milijonų, Kvala Lumpūrui reikia didelio miesto planavimo, kad būtų pagerinta vietinių gyventojų ir turistų gerovė. Siekiant užtikrinti darnią jos plėtrą, įgyvendinami įvairūs projektai, kurie turės įtakos bendruomenės gyvenimui, ekonomikos ir verslo tvarumui.
Man reikėjo „žalios“ nakvynės vietos ir tuo pačiu apriboti savo anglies pėdsaką, todėl peržiūrėjau svetainę „Culture Trip“, kurioje „Element Hotel“ nurodytas pirmoje vietoje. Norėdamas sužinoti daugiau, susisiekiau su viešbučiu ir pasikalbėjau su savo sena drauge Doris Chin, kurią pažinojau iš buvusios viešnagės „Frasers“ apartamentuose, ir dėl visiško atsitiktinumo ji dabar yra „Element“ generalinė direktorė. Ji įtikino mane pirmas dvi naktis apsistoti Kvala Lumpūre „Element“.
„Green Building Index“ sertifikatą turintis viešbutis, esantis netoli miesto centro, taiko aplinkai nekenksmingus būdus siekdamas prabangos ir komforto. Pasak ponios Chin, viešbutis sulaužė ekologiško buvimo atokiose vietose tradiciją. „The Element“ yra sostinės širdyje, netoli legendinių Petronas bokštų dvynių.
Viešbutis yra įspūdingoje vietoje, 275 metrų aukščio Ilham bokšte ir suprojektuotas visame pasaulyje pripažintų architektų „Foster+Partners“. „Element“ yra vienas aukščiausių viešbučių mieste, bet suprojektuotas taip, kad būtų žalias nuo pat pradžių. Pastatytas naudojant tvarias statybines medžiagas, viešbutis gavo Green Building Index sertifikatą, jame yra lietaus vandens surinkimo sistema, 100 % ne PVC grindys, energiją taupantis LED apšvietimas ir patalpų oro kokybės CO2 monitorius.
Žinoma, yra ir kitų aplinkai nekenksmingų viešbučių (nors ne tiek daug Kvala Lumpūre), o „Culture Trip“ taip pat nurodo „G Tower“ viešbutį dėl savo požiūrio į tvarumą, tačiau dauguma jų yra kamponguose arba kaime, pavyzdžiui, Dusuntara. „Jungle Resort“ arba „The Awanmulan“ Negri Sembilan mieste, visai šalia Kvala Lumpūro.
KL, kaip žino vietiniai, turi nueiti ilgą kelią, kad taptų ekologiška, ir pasivyti Singapūrą, kuriame taikomas spūsčių mokestis, ribojantis automobilių įvažiavimą į miesto centrą. Galbūt automobilių skaičiaus ribojimas KL centre būtų kitas žingsnis siekiant sumažinti taršą ir paskatinti žmones imtis eikvojančių greitojo tranzito sistemų.
Kiek Kvala Lumpūro miestas padarė pažangą kurdamas tvariai pastatytą aplinką? Nelabai blogai, atrodo.
Pasaulio žaliųjų pastatų tarybos pirmininkas Tai Lee Siangas mano, kad KL ekologiškų pastatų standartai artėja prie pirmosios pakopos Azijos miestų lygio.
Apibūdindamas KL kaip unikalią savo pastangas kurti ekologiškesnę aplinką, jis sakė: „Kiekvienas miestas ir šalis turi savo unikalų požiūrį. KL stiprybė yra stiprios įmonės, galinčios plėtoti didžiulius ekologiškus ir tvarius miestelių projektus. Tai labai skiriasi nuo Singapūro, kuriame [vyriausybei] taikoma ekstremali kontrolė iš viršaus į apačią, kad visa vieta būtų paversta išskirtiniu modeliu.
Nekantriai laukiu kito apsilankymo. Gal 2019 metais pamatysiu dar žalesnę KL.
