Palestiniečiai nori, kad turizmas pasklistų už Betliejaus ribų

BETLEJEMAS, Vakarų Krantas – Kitą kartą pabėgdami galite pagalvoti apie tai: keturios naktys ir penkios dienos saulėtoje „Palestinoje: stebuklų šalyje“.

Tai sunku parduoti vietą, kuri tapo Artimųjų Rytų smurto sinonimu, šaliai, kuri dar nėra šalis, kuri net nekontroliuoja visos savo teritorijos, jau nekalbant apie pagrindinius turistų lankomus objektus.

Ir vis dėlto skaičiai didėja jau trečius metus iš eilės. Palestinos turizmo ministerijos įrašai rodo, kad 2.6 metais Izraelio okupuotame Vakarų Krante apsilankė apie 2009 mln.

Iš jų daugiau nei 1.7 mln. buvo užsieniečiai, ty tik 1.2 proc. mažiau nei 2008 m. – tai tikras stebuklas tuo metu, kai dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio visame likusiame regione turizmas sumažėjo 10 proc.

Tai, kad Palestinos teritorijos yra Šventosios Žemės dalis, lemia didelę sėkmės dalį.

Betliejus, kuriame yra Gimimo bažnyčia, pastatyta pagal tradiciją, laikoma Jėzaus gimimo vieta, yra didžiausias traukos objektas. Daugiau nei 80 procentų visų turistų, atvykstančių į Palestinos teritorijas, apsilanko Betliejuje.

„Neturime nei jūros, nei sporto centrų, nei naftos, nei mados, nei naktinių klubų. Lankytojai turi atvykti kaip piligrimai“, – sakė Betliejaus meras Viktoras Batarsehas.

Tačiau tai, kad yra viena atrakcija, turi ir trūkumų, o atvykusieji neskiria nei daug laiko, nei pinigų.

„Kiekvieną dieną jie atvyksta ir aplanko mūsų miestą, bet tik 20 minučių“, – sakė Adnanas Subahas, turistams parduodantis alyvmedžio medžio raižinius ir keramiką.

„Jie eina iš autobuso į bažnyčią, o paskui atgal į autobusą“, – sakė jis, gailiai gestikuliuodamas į savo tuščią parduotuvę, nepaisant jos puikios vietos netoli bažnyčios Manger aikštėje.

Vis dėlto, nepaisant šūkio „Palestina: stebuklų žemė“, Palestinos turizmo ministerija teigia, kad gali pasiūlyti ne tik šventas vietas.

Brošiūrose pasakojama apie turkiškų Nablus pirčių, kosmopolitinių Ramalos kavinių ir senovės Jericho archeologinių lankytinų vietų stebuklus.

Tačiau blizgūs lankstinukai dažnai taip pat užgožia sudėtingą labai nepastovaus regiono tikrovę.

Ministerijos pastangos daugiausia skirtos daugybės Jeruzalės, kurią palestiniečiai laiko savo būsimos valstybės sostine, įžymybėms.

Tačiau visą Jeruzalę kontroliuoja Izraelis, kuris per 1967 m. Šešių dienų karą užėmė rytinę Šventojo miesto dalį ir vėliau aneksavo ją tokiu žingsniu, kurio nepripažįsta tarptautinė bendruomenė.

Palestinos ministerijos lankstinukuose taip pat neužsimenama apie Izraelio armijos kliūtis ar Vakarų Kranto atskyrimo barjerą, apimantį aštuonių metrų (26 pėdų) aukščio betoninę sieną, skiriančią Betliejų nuo Jeruzalės.

Brošiūrose net patariama keliautojams užsukti į Gazos ruožo vietas, garsėjančias „atpalaida pajūrio atmosfera“.

Šiandien turistai net neįleidžiami į izoliuotą, karo nusiaubtą anklavą, valdomą islamistinio judėjimo „Hamas“, kuris 2007 metais smurtu išstūmė Vakarų remiamai Palestinos valdžiai ištikimas pasaulietines pajėgas.

Nuo tada Izraelis ir Egiptas įvedė griežtą blokadą, į pakrantės teritoriją įleisdami tik pagrindines humanitarines prekes.

Palestinos turizmo ministras Khuludas Daibesas, urbanistinis vokiečių išsilavinimą turintis architektas, sako, kad nors brošiūrose bandoma parodyti viską, ką gali pasiūlyti regionas, iš tikrųjų jų dėmesys yra realistiškesnis.

„Negalime reklamuoti visos Palestinos teritorijos, todėl sutelkiame dėmesį į Jeruzalės, Betliejaus ir Jericho trikampį“, – sakė ji. „Čia jaučiamės patogiai dėl saugumo ir judėjimo laisvės.

Vėliau šiais metais ji planuoja pradėti kampaniją „Jericho 10,000 XNUMX“, skirtą Biblijos miestui, kuris, kaip manoma, yra vienas seniausių pasaulyje.

Netoli Negyvosios jūros Jerichas jau yra populiariausia vieta tarp pačių palestiniečių turistų.

Tačiau didžiausias ministro iššūkis – pastangos puoselėti ir skatinti turizmą į okupuotą teritoriją.

Palestiniečiai nebeturi savo oro uosto ir net nekontroliuoja savo sienos kirtimo į kaimynines Jordaniją ir Egiptą.

„Mums yra iššūkis, kaip būti novatoriškiems ir skatinti turizmą okupacijoje“, – sakė ji.

„Turime priversti žmones suvokti, kad už sienos laukia gera patirtis, ir priversti juos ilgiau likti Palestinos pusėje“.

Saugumas yra pagrindinis pastangos skatinti turizmą aspektas.

JAV apmokytos palestiniečių pajėgos pastaraisiais metais sugebėjo nuraminti smurto apimtas okupuotas teritorijas, ir tai labai padėjo nuraminti potencialius turistus.

„Visą laiką jautėmės labai susirūpinę, bet viskas gerai“, – sakė 27 metų Juanas Cruzas iš Meksikos, per Kalėdas apsilankęs Betliejuje. „Viskas labai saugu, visur yra daug policijos, todėl tai gerai.

Kitas palestiniečių tikslas – stiprinti bendradarbiavimą su Izraeliu.

Nepaisant tvyrančių įtarimų tarp palestiniečių ir izraeliečių, jie pripažįsta, kad bendradarbiavimas yra labai svarbus abiem pusėms.

„Norime bendradarbiauti. Manome, kad Šventoji Žemė yra vieta, dėl kurios neturėtume ginčytis, kai kalbama apie piligrimus“, – sakė Izraelio turizmo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Rafi Ben Huras.

Ir abi pusės sutinka, kad tai ne tik turistų doleriai.

„Turizmas galėtų būti priemonė, skatinanti taiką šiame mažame pasaulio kampelyje“, – sakė Daibes.