Europos Sąjunga yra pagrindinė nelegaliai iš Pietų Afrikos įvežamų gyvų gyvačių, driežų ir vėžlių vieta, kelianti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Turtingi ES piliečiai yra dideli retų roplių kolekcionieriai – vienas vėžlys atvirai siūlomas parduoti už 35 000 RUB.
Dauguma rūšių yra saugomos pagal Pietų Afrikos arba Namibijos įstatymus. Jie negali būti pašalinti iš natūralios aplinkos, tačiau kai tik jie pasiekia Europą, prekyba tampa legali, nes už Pietų Afrikos ribų nėra juos saugančių teisės aktų, teigiama Vokietijos organizacijos „Pro Wildlife“ paskelbtoje ataskaitoje.
Saugomas nacionaliniu mastu, bet ne tarptautiniu mastu
Pietų Afrikoje yra turtingiausia roplių įvairovė Afrikoje, kurią šiuo metu sudaro beveik 500 rūšių, beveik dvigubai daugiau nei Kongo baseine. Be to, Pietų Afrikos roplių faunai būdingas labai didelis endemizmo lygis – beveik 80 % aptinkami tik čia ir niekur kitur pasaulyje.
„Dėl šio fakto, – sako Michaelas Adamsas, „The Biodiversity Company“ herpetologas, – daugelis mūsų roplių rūšių tampa nelegalios prekybos naminiais gyvūnais taikiniais.
Deja, nors daugeliui roplių rūšių gresia pavojus arba joms gresia pavojus, pasauliniuose apsaugos planuose į jas dažniausiai neatsižvelgiama. Remiantis Pietų Afrikos roplių apsaugos įvertinimu (SARCA), taip yra iš dalies dėl to, kad turima informacija yra neišsami ir ją sunku pasiekti. Esama regiono roplių platinimo informacija nebuvo tinkamai sulyginta ir integruota į vieną duomenų bazę.
Todėl daugelis roplių iš Pietų Afrikos nėra saugomi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES), todėl taip pat nėra saugomi pagal ES teisę.
„Kadangi šioms rūšims netaikomas CITES arba ES prekybos laukiniais gyvūnais reglamentas, šiuo metu nėra teisinio pagrindo, leidžiančio valdžios institucijoms kovoti su tokia neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais“, – sako dr. Sandra Altherr, „Pro Wildlife“ biologė, besispecializuojanti mažų roplių srityje. „Nelegalūs prekiautojai pasiekia aukštas kainas šioje prekyboje, nebijodami jokių baudų išvykę iš kilmės šalies.
Didelis verslas
Ropliai, tokie kaip milžiniškas driežas (arba Sungazer), daugiaragis smėlinukas, šoninis vijoklis, taip pat įvairūs gekonai ir vėžliai, dažniausiai yra reti, jų paplitimo diapazonas yra labai mažas, todėl jie yra labai dideli. linkę į pernelyg didelį išnaudojimą.
Jų retumą atspindi kainos, kurias jie gauna už prekybą augintiniais Europoje, kurios paprastai yra apie 8,000 10,000–35,000 XNUMX RUB už gyvūną. Vienas itin retas palapinis vėžlys Kalahari (Psammobates oculiferus) šiuo metu parduodamas už daugiau nei XNUMX XNUMX RUB.
„Paprastai atsitinka, kad kuo retesnė rūšis, tuo didesnės vertės jose atranda kolekcionieriai“, – sako Adomas, kuris priduria: „Deja, Pietų Afrikoje kontrabandininkai ir brakonieriai gana lengvai randa tam tikrus gyvūnus, jei žino, kur jų ieškoti. taip pat gana lengva kontrabanda juos išgabenti iš šalies. Dažnai ropliai tiesiog sudedami į dėžutes ir išsiunčiami paštu arba per kurjerį po visą pasaulį.
Adamsas sako, kad per ketverius metus iš OR Tambo jis gavo daugybę konfiskuotų roplių, „tačiau man susidaro įspūdis, kad oro uoste buvo aptikta tik nedidelė dalis kontrabandinių roplių“.
„Europos piliečiai yra vieni pagrindinių kontrabandinių roplių klientų“, – sako Altherras. „Pasiekę ES, jie atvirai parduodami turguose ir naminių gyvūnėlių mugėse. Altherr sako, kad pardavėjai teikia pirmenybę nėščioms patelėms. „Tai leidžia jiems po kelių mėnesių pasiūlyti „nelaisvėje užaugintų“ palikuonių.
Prekybininkai, daugiausia iš Vokietijos, Slovėnijos ir Rusijos, kuria specialias internetines platformas ir Facebook grupes, kurių fizinis perdavimas dažniausiai atliekamas Europos roplių parodose, pavyzdžiui, praėjusio savaitgalio parodoje Hame, Vokietijoje, didžiausioje Europoje roplių prekybos mugėje.
Anot Altherro, kai kurie prekiautojai mugėje nenori turėti tam skirtų stendų, nes mugėje draudžiama prekiauti nuodingomis gyvatėmis, todėl kuprinėse nešiojamus roplius jie verčiau keičia netoliese esančiuose viešbučiuose.
Kvietimas pakeisti ES teisės aktus
Altherr pabrėžia, kad ši ES teisės aktų spraga buvo pripažinta Europos Komisijos, Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC) ir kitų ataskaitose ir dokumentuose, tačiau ES lygmeniu dar nebuvo imtasi priemonių jai pašalinti. „Akivaizdžiai reikalingi nauji ES teisės aktai, kuriais būtų pašalinta ši spraga“, – sako ji. „Tai galėtų būti sukurta remiantis JAV Lacey įstatymu, kuris suteikia platų apsaugos spektrą bet kokiam augalui ar rūšiai, nelegaliai nuimtam ar sugautam jų kilmės šalyje.
„Remiantis mūsų pastebėjimais dėl Europos naminių gyvūnėlių rinkos“, – sako ji, – primygtinai rekomenduotume ES priimti teisės aktus, pagal kuriuos pavogtos laukinės gamtos importas, pardavimas ir laikymas būtų neteisėtas.
KĄ IŠSIIMTI IŠ ŠIO STRAIPSNIO:
- Altherr points out this gap in EU legislation has been acknowledged in reports and documents from the European Commission, the United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC) and others, but measures to tackle it at EU level have not yet been put in place.
- “Because these species are not covered by CITES or the EU Wildlife trade regulation, there is currently no legal basis enabling authorities to act against this kind of wildlife trafficking,” says Dr Sandra Altherr, a biologist at Pro Wildlife specialising in small reptiles.
- Anot Altherro, kai kurie prekiautojai mugėje nenori turėti tam skirtų stendų, nes mugėje draudžiama prekiauti nuodingomis gyvatėmis, todėl kuprinėse nešiojamus roplius jie verčiau keičia netoliese esančiuose viešbučiuose.
