- Norint iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulį, skubiai reikia didelių pramonės ir vyriausybės investicijų, transporto rūšių keitimo ir paramos pažeidžiamoms vietoms.
- Turi būti nedelsiant taikomos papildomos priemonės, kad būtų išvengta tolesnio išmetamųjų teršalų padidėjimo ir iki šio dešimtmečio pabaigos jų būtų net perpus sumažinta.
- Praėjus vieneriems metams po Glazgo deklaracijos dėl klimato veiksmų turizmo srityje, šis gyvybiškai svarbus nepriklausomas tyrimas ragina sektorių paspartinti prisitaikymo ir naujovių kūrimo žingsnius dekarbonizuojančiame pasaulyje.
Pasaulinis turizmas iki 2050 m. padvigubės, palyginti su 2019 m. lygiu, dabartinės strategijos, kurios remiasi tik anglies dvideginio kompensavimu, technologiniu efektyvumu ir biokuru, yra apgailėtinai netinkamos. Vien dėl tokių priemonių nepavyks pasiekti su Paryžiaus susitarimu susijusių tikslų iki 2030 m. perpus sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir ne vėliau kaip iki 2050 m.
Vietoj to, pasaulinės politikos formuotojai ir klimato planuotojai Dalyvaujantys COP27 raginami visas šias priemones derinti su didelėmis investicijomis ir paskatomis, kad būtų sukurtos ekologiškiausios transporto rūšys ir būtų apribotos labiausiai teršiančios transporto priemonės. Tai vienintelis scenarijus, galintis užtikrinti panašų pajamų lygį ir galimybes keliauti dekarbonizuojančiame pasaulyje.
Tai yra išvados iš netrukus paskelbtos ataskaitos, Turizmo planavimas 2030 m, išleido Kelionių fondas bendradarbiaujant su CELTH, Bredos taikomųjų mokslų universitetu, Europos turizmo ateities institutu ir Nyderlandų turizmo ir konvencijų taryba bei suteikiant papildomos informacijos ir perspektyvų iš įvairių įmonių, turizmo vietų ir kitų suinteresuotųjų šalių visame pasaulyje. Jie daro išvadą, kad vietos ir turizmo įmonės turi imtis veiksmų dabar, kad nustatytų naujas galimybes ir padidintų atsparumą lankytojų įpročių pokyčiams, galimiems naujiems apribojimams ir reguliavimui bei blogėjančiam klimato kaitos poveikiui.
Ataskaitą rengusi komanda naudojo sudėtingą „sistemų modeliavimo“ techniką, kad ištirtų ateities pasaulinių kelionių ir turizmo scenarijus. Jie rado tik vieną dekarbonizacijos scenarijų, kuris galėtų atitikti dabartines augimo prognozes ir taip padvigubinti pajamas bei keliones 2050 m., palyginti su 2019 m. Šis scenarijus pasiekiamas investuojant trilijonus dolerių į visas galimas dekarbonizavimo priemones ir teikiant pirmenybę kelionėms, kurios gali lengviausia sumažinti išmetamų teršalų kiekį, pavyzdžiui, keliais ir geležinkeliu bei trumpesniais atstumais. Kai kurie apribojimai taip pat turi būti taikomi aviacijos augimui, kol ji visiškai sumažins anglies dioksido kiekį, visų pirma apriboti ilgiausių atstumų reisus iki 2019 m. Šios kelionės sudarė tik 2 % visų 2019 m. kelionių, tačiau jos yra labiausiai teršiančios. Jei nebus pažymėta, jie tai padarys keturiasdešimt iki 2050 m., o tai sudaro 41 % visų turizmo išmetamų teršalų (19 m. – 2019 %), tačiau vis dar tik 4 % visų kelionių.
Nustatytas geriausias scenarijus reiškia, kad pasaulis vis dar gali keliauti, o turizmas gali paremti vietas ir įmones, kurios juo pasitiki, vengdamas į COVID panašių apribojimų ir taisyklių. Išeikite iš šio scenarijaus ir tai bus daug blogiau planetai ir turizmui. Ataskaitoje pabrėžiamas didžiulis įsipareigojimas, kurio reikia norint pasiekti šią ateitį, tačiau parodoma, kad tai techniškai įmanoma, jei yra valios.
„Akivaizdu, kad įprastas verslas turizmui nėra nei pageidautinas, nei perspektyvus“, – sakė Menno Stokmanas, Laisvalaikio, turizmo ir svetingumo centro (CELTH) direktorius. „Klimato poveikis jau čia, dažnesnis ir stipresnis, o žmonijai ir aplinkai patiriamos didžiulės išlaidos, kurios turizmui daro įtaką labiau nei daugumai kitų sektorių.
„Dabartinės dekarbonizacijos strategijos grynąjį nulį pasieks per vėlai.
„Taigi mes turime pertvarkyti sistemą. Žvelgiant iš klimato perspektyvos, pasiekę grynąjį nulį, galime keliauti tiek, kiek norime. Dėl investicijų pasikeitimų per dešimtmetį pasieksime trumpesnio atstumo keliones. Tačiau ilgoms kelionėms mums reikia daugiau laiko ir turėtume į tai atsižvelgti, nes turizmas planuoja savo ateitį.
Pasauliniu suderintu atsaku taip pat reikia spręsti esamą nelygybę turizmo sistemoje. Daugelis šalių, ypač pasaulio pietuose, dar turi visiškai išvystyti savo turizmo ekonomiką ir turės mažiau išteklių investuoti į žaliąją infrastruktūrą. Pirmosios turi būti remiamos kai kurios paskirties vietos, pvz., salų šalys, kurios yra labiau jautrios klimato kaitos poveikiui ir labiausiai priklausomos nuo turizmo ir tolimųjų kelionių lankytojų.
„Kaip visada, kyla rizika, kad labiausiai pažeidžiami žmonės ir tautos, kurios mažiausiai padarė klimato kaitą, pirmiausia pralaimės“, – sakė Kelionių fondo generalinis direktorius Jeremy Sampsonas. „Raginame COP ir kitų šalių vyriausybes koordinuoti veiksmus visame pasaulyje ir apsvarstyti, kas yra teisinga kalbant apie tai, kas moka už šią didžiulę investiciją, ir kas yra teisinga optimizuojant kelionių paskirstymą visame pasaulyje. Neturime sustiprinti esamos sistemos, kuri dažnai neduoda teisingų rezultatų priimančiosioms bendruomenėms. Vietoj to, artėjanti turizmo transformacija yra galimybė sektoriui ištesėti savo pažadą kartą ir visiems laikams tapti teigiamų pokyčių katalizatoriumi.
Rekomendacijų „Įsivaizduoti turizmą 2030 m.“ tikslas – paremti Glazgo deklaraciją dėl klimato veiksmų turizme – JT vadovaujamą iniciatyvą, remiančią Paryžiaus susitarimo tikslus, ir kurią Kelionių fondas padeda įgyvendinti. „Intrepid Travel“ buvo viena iš pirmųjų pasirašiusiųjų, kai pernai pasirodė COP 26, ir kartu su „Destination Vancouver“ „Visit Barbados“ ir Nyderlandų turizmo taryba remia ataskaitą.
„Šis tyrimas aiškiai rodo, kad dabar reikia planuoti atsparų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį turizmo sektorių. Turime pripažinti, kad ateitis skirsis nuo įprasto verslo ir kad klimato krizė nėra konkurencinis pranašumas“, – sakė dr. Susanne Etti, „Intrepid Travel“ pasaulinio poveikio aplinkai vadovė. „Turizmo operatoriai turėtų susivienyti su Glazgo deklaracija, kad derintųsi, bendradarbiautų ir paspartintų kolektyvinius veiksmus bei inovacijas, kad būtų sumažintas kelionių išmetamo anglies dioksido kiekis. Tik tada mūsų pramonė gali iš tikrųjų pasiekti didžiulį tvaraus vystymosi potencialą“, – pridūrė dr. Etti.
Ataskaita turėtų būti paskelbta kitų metų pradžioje. Norėdami gauti daugiau informacijos ir užregistruoti susidomėjimą, prašome paspauskite čia.
Sužinokite daugiau internetiniame seminare lapkričio 16 d., trečiadienį, 2 val. GMT čia.
