VARŠUVA, Lenkija – jie gyvena istoriškai nuniokotame regione tarp Vakarų ir Rytų, Reino ir Volgos, Berlyno ir Maskvos. Dabar, Rusijos tankams burzgiant Gruzijoje, „naujosios Europos“ valstybės ragina Vakarus permąstyti savo santykius su Rusija ir siekia naujo saugumo bei griežtų priemonių prieš agresyvią Maskvą, kurią, jų teigimu, per gerai žino.
Nuo Lenkijos iki Ukrainos, Čekijos iki Bulgarijos – Rusijos įsiveržimas į Gruziją tankais, kariais ir lėktuvais apibūdinamas kaip Vakarų ryžto išbandymas. Buvusios sovietinės valstybės žada sužlugdyti Rusijos tikslus – sudarydamos susitarimus su Europos Sąjunga, sudarydamos priešraketinės gynybos paktą su JAV, prekybą ir diplomatiją.
Lenkijos ir Baltijos šalių pareigūnai, kurių dauguma užaugo sovietų okupacijos sąlygomis, jau seniai piktinosi, kad Vakarų Europoje buvo vadinami pernelyg „fobiškais nuo Rusijos“, dažnai kartodami įspėjimus apie Maskvos ketinimus. Tačiau dabar šioje smėlėtoje sostinėje kartojama: „Mes jums taip pasakėme“.
Lenkų jausmų prieš Rusiją stiprumas matuojamas greitu JAV priešraketinės gynybos pakto užbaigimu praėjusią savaitę po 18 mėnesių trukusių ginčų Varšuvoje ir Vašingtone. Nors JAV griežtai įrodinėjo, kad raketos buvo skirtos kaip skydas nuo nesąžiningų Irano atakų, jų strateginė vertė čia, matyt, pasikeitė. Varšuvoje atliktų apklausų duomenimis, lenkų pasipriešinimas 10 siūlomų raketų silosų talpinimui per savaitę po Rusijos karinio judėjimo Gruzijoje sumažėjo 30 proc.
„Įvykiai Kaukaze aiškiai rodo, kad tokios saugumo garantijos yra būtinos“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Ukrainos pareigūnai dabar teigia skatinantys derybas su JAV dėl panašaus skydo. Šis pasiūlymas savaitgalį buvo pateiktas nepaisant Rusijos kariuomenės vado pavaduotojo generolo Anatolijaus Nogovicino perspėjimo, kad Lenkijos raketinis skydas sukels ją Rusijos atakai. „Lenkija, dislokuodama..., atsiskleidžia 100 procentų smūgiui“, – sakė generolas Nogovitsynas.
Pastaraisiais metais „naujoji“ Europa ginčijosi su „sena“, ypač su Vokietija, dėl NATO plėtros Gruzijai – paskutinį kartą balandžio mėn. per Aljanso viršūnių susitikimą Bukarešte, Rumunijoje, kur Berlynas tam pasipriešino. Buvusios sovietų valstybės, kurios dabar priklauso NATO, teigia, kad Vakarų idėjos apie liberalias reformas Rusijoje geriausiu atveju buvo naivios, o blogiausiu – savanaudiškos: jos mano, kad Vladimiro Putino Rusija menkina pilietinę visuomenę, grįžta prie žiaurios jėgos su mažomis tautomis, siekia imperijos ir išnaudoja susiskaldymą. Europos viduje ir tarp Europos ir JAV. Jie sako, kad Rusija nėra „status quo“ galia valdant ponui Putinui, o pasirengusi keisti principus siekdama didybės.
Dauguma lenkų sutiks, kad Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis padarė rimtą klaidą, bandydamas jėga patekti į Pietų Osetiją. Tačiau jie mano, kad tai buvo klaida, kurią Rusija pasinaudojo planuodama aneksuoti Osetiją ir Abchaziją, kur, jų teigimu, nauja milijonierių klasė Maskvoje sparčiai perka pakrantės turtą.
„Kai pabudome ir pamatėme Rusijos tankus Gruzijoje, labai gerai žinojome, ką tai reiškia“, – sako „Gazeta Wyborcza“ užsienio redaktorius Bartosz Weglarczyk. „Rusai kalba apie pagalbą kitiems ir taikos atnešimą Gruzijai... Mes jo neperkame. Kada Maskva kada nors įžengė į šalį „neatnešusi taikos“?
„Dabar grįžtama prie pagrindų“, – priduria jis. „Mums visa tai yra likti nuošalyje nuo Rusijos sferos. Dešimtmetį pamiršome Rusiją. Dabar, kai Frankenšteinas vėl surenkamas vadovaujant buvusiam KGB vadui, mes tai vėl prisimename.
Tačiau tik nedaugelis lenkų mano, kad Maskva yra pasirengusi panaudoti karinę jėgą į rytus iki Lenkijos, nes jai trūksta disciplinos, reikalingos didžiosioms marksizmo idėjoms ir parodytos sovietiniais laikais. „Rusai nori išlaikyti savo pinigus, turtą Monake ir Palm Biče ir gyventi gerai“, – sako vienas pareigūnas. Tačiau Maskva sieks išnaudoti silpnumą ir susiskaldymą Vakaruose, sako Lenkijos diplomatai, pareigūnai ir piliečiai, naujo tipo energetiniame ir ekonominiame kare, kurio pavyzdys yra Gruzija.
Penki prezidentai iš Rytų Europos praėjusią savaitę atvyko į Gruziją parodyti solidarumo ir mesti iššūkį Rusijai. Rytų Europos valstybės persvarsto savo politiką leisti turėti dvigubus pasus, kuriuos Rusija gali naudoti kaip priežastį atvykti į jų šalį, kaip tai buvo daroma Pietų Osetijoje. Ukraina nori apriboti Rusijos karinio jūrų laivyno naudojimąsi savo uostais. ES narės iš Rytų žada blokuoti naujas Rusijos pastangas sudaryti liberalų prekybos susitarimą. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis sukritikavo Vokietiją ir Prancūziją už tai, kad jos ramina Rusiją, siekdamas apginti komercinius interesus. Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas garsiai įrodinėja, kad Gruzija vis tiek turėtų būti priimta į NATO.
E. Europiečiai pamatė ateinančią Gruziją
Narystės NATO klausimas Rytų Europoje išlieka opus. Daugelis lenkų sako suprantantys gruzinų siekius prisijungti ir jaučiantys užuojautą, kad tie siekiai žlugo. Klausimas mažoms valstybėms Rusijos kieme nėra neutralus – nedidelei šaliai, kuriai akį traukia galinga Rusija, siekianti plėsti savo įtaką.
„Rytų europiečiai visiškai matė, kad šis [Rusijos atgimimas] artėja“, – sako buvęs JAV ambasadorius Rumunijoje Jamesas Rosapepe. „Rumunijoje buvo laikomasi nuostatos, kad mes turime įstoti į NATO, kol Rusijos valdžia grįš.
Vokietijos pareigūnai ir daugelis Europos NATO pareigūnų tvirtina, kad tiesiog nerealu provokuoti Rusiją, leidžiant į aljansą jos artimiausius kaimynus. Jie sako, kad Rusijos veiksmai Gruzijoje tai patvirtina. Berlynas laikosi labai atsargios ir nuoseklios pozicijos dėl Maskvos supratimo svarbos, pažymi vienas Vakarų diplomatas.
Vis dėlto Lenkijos pareigūnai skuba pabrėžti, kad Vokietija buvo galingiausias ir atkakliausias balsas 1990-aisiais, siekdamas įtraukti Lenkiją į NATO – kaip būdą sukurti buferinę zoną tarp Vokietijos ir Rusijos. Dabar, kai Lenkija yra NATO, Vokietija pakeitė savo melodiją, sako jie, parodydama abejingumą pačios Lenkijos interesams panašioje buferinėje zonoje. Jie tvirtina, kad Vokietijos komerciniais interesais yra propaguoti subalansuotą santūrumą ir jautrumą Maskvai.
Lenkijos požiūris: „Kol Amerika miegojo“
Iškart po to, kai Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas nusprendė paleisti Rytų Europą iš sovietinio bloko, JAV pastangos plėsti NATO buvo tvirtos. Vis dėlto, Rusijos galiai silpstant, JAV įsitraukus į karą su terorizmu ir Irake, Rytų Europa ir Kaukazas sulaukė vis mažiau dėmesio ir materialinės paramos iš JAV ir Vakarų Europos – net kai tai darėsi vis aiškesnė Rytai, kad Rusija, valdoma Putinui, stiprėjo su kiekvienu naftos barelio kainos padidėjimu.
Lenkijoje toks populiarus buvo JAV po šaltojo karo, kad lenkai juokavo, kad jų šalis yra 51-oji valstybė. Tačiau entuziazmas šiek tiek sumažėjo per Irako karą; Lenkai išsiuntė kariuomenę, bet juos pašalino. Čia plačiai paplitusi nuomonė, kad Irakas buvo amerikiečių klaida.
„Lenkai į įvykius Gruzijoje žiūri iš „kol Amerika miegojo“ perspektyvos“, – sako Jamesas Hooperis, buvęs aukšto rango JAV diplomatas, įsikūręs Varšuvoje. „Jie supranta, kad pagrindinis Rusijos ekspansinis impulsas gali būti nukreiptas tik tvarios JAV politikos tvarka tvarkant Europos saugumo reikalus, ir taip viską suskirstyti į Amerikos galią, tikslą ir ryžtą.
