Naktinis skrydis į Lisaboną

Prieš keletą metų, kai perskaičiau Pascalio Mercier knygą „Naktinis traukinys į Lisaboną“, man kilo nostalgiškos mintys apie grįžimą į Portugaliją. Nebuvau ten nuo devintojo dešimtmečio pabaigos, kai rašiau straipsnį apie Porto vynus Porte. Kai baigiau knygą, kuri nukelia skaitytoją į tamsią Portugalijos istorijos erą, kai formavosi socialistinė revoliucija ir šalis bandė išsivaduoti iš diktatūros pančių, prisiminiau savo pirmąją kelionę į Lisaboną:

Man buvo 11 metų ir gyvenau Madride. Vieną rytą tėvas pabudo su laukine idėja – praleisti savaitgalį Lisabonoje, o mes važiuosime maždaug 500 kilometrų su jo „Renault Dauphine“. Tai buvo dienos prieš greitkelių egzistavimą, buvo 1959 m., o Salazaras vis dar buvo valdomas.

Pirmas įspūdis atsirado apie vidurnaktį, kai atvykome į sieną ir norėdami patekti turėjome pateikti pasus. Pirmieji mano išgirsti žodžiai portugalų kalba skambėjo giliai ir beveik kaip slavų kalba. Padėti tėvui važiuoti siaurais keliais į Lisaboną buvo sunkus darbas, keli žibintai maršrute padėtų vairuotojui vadovauti ir tik balta linija centre, kurią reikėjo dažyti.

Po kelių valandų atvykome į miestą ir buvome saugiai apsigyvenę viešbutyje „Tivoli“, esančiame Lisabonos Avenida Libertade alėjoje.

Greitai įžengęs į 2018 m. ir keleriais metais vyresnis, sėdėjau savo Niujorko biure, o apačioje esančiose gatvėse kaupėsi sniegas, o temperatūra toliau krito, ėmiau kelti šiltesnių kraštų vaizdus.

Mano magnetas visada buvo Viduržemio jūra ir ypač Pietų Europa, ir aš pradėjau ieškoti ekonomiško varianto, kuris sugrąžintų mane į kažkada buvusią Nicos bazę. Natūralu, kad į galvą atsirastų tradiciniai vežėjai, tokie kaip BA ir Air France, tačiau jų išlaidos buvo per didelės, kad būtų galima sau leisti, ir jie nepasiūlė konkurencingų bilietų į vieną pusę į mano paskirties vietą. Įeikite, „Air Portugal“. Kai patikrinau jų svetainę, negalėjau patikėti savo akimis, vienas iš būdų į Nicą per Lisaboną už mažiau nei 300 USD – tai labiau patiko.

Tyrinėdamas toliau, sužinojau, kad „Air Portugal“ siūlo 1–5 naktų persėdimus Lisabonoje arba Porte be papildomo mokesčio. Kad pasiūlymas būtų dar patrauklesnis, aviakompanija pasirinktų viešbučius, ekskursijas ir restoranus su nuolaida. Tai buvo negalvota, o štai mano žiemos atostogos.

Vienintelis nerimas buvo mano ankstesnė patirtis TAP, kai prisiminiau labai struktūrizuotą ir valstybės valdomą oro bendrovę. Tai buvo dar 80-aisiais. Dabar buvome 2018 m. ir išgirdau, kad vadovaujant naujajam jos generaliniam direktoriui Fernando Pinto to įvaizdžio seniai nebeliko ir oro linijų bendrovė buvo pelniusi daugybę apdovanojimų.

Nuotrauka © Ted Macauley

Po savaitės aš gėriau vėlyvos popietės arbatą ir grįžau į Europą Audrey kavinėje, žavingo Santiago de Alfama viešbučio dalyje Lisabonos senajame kvartale, kai atsitiktinai sutikau savininką Manelį. Spalvingas charakteris ir rašytojas Manelis ir jo žmona prisidėjo prie viešbučio dekoro ir atmosferos. Šiuo metu jie atnaujina gretimą pastatą, žinomą kaip Palacio de Santiago, o tai suteiks žavesio ir padidins viešbučio kambarius. Keliaudamas po naująją „svetainę“, Manelis įsitikino, kad žinojau, kad būtent šioje gatvėje, Rua Santiago, „globalizacija“ buvo finansuojama, o Kristupas Kolumbas buvo vedęs. Puikus viešbutis smalsiems keliautojams. Puikūs vaizdai į senąjį Alfama rajoną iš aukštai virš miesto yra išskirtiniai, kaip ir į Panteoną bei San Vincente vienuolyną.

Po dviejų dienų grįžau į oro uostą po labai malonaus Lisabonos „pataisymo“ ir įsėdau į „Air Portugal“ jungiamąjį skrydį į Nicą.

Neįsivaizduoju geresnio būdo įveikti reaktyvinį atsilikimą.