Daugelis Lietuvos aikščių neseniai buvo rekonstruotos, tačiau išlaikė plytelėse įsitvirtinusius miesto charakterio sluoksnius. Sostinėje esanti Vingrių upelio aikštė ir apdovanojimus pelniusi Vienybės aikštė antrajame pagal dydį mieste – keli Lietuvos architektūrinės išmonės, seno susiliejimo su šiuolaikiniu ir visuomeninio aptarnavimo funkcionalumo pavyzdžiai.
21 m. lapkričio 2022 d. Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose įvyko urbanistinio išplanavimo pertvarkos, kurios pagerino jų viešąsias erdves. Modernizacijos banga apėmė ir miesto aikštes, pavertusi jas iš miesto elementų klestinčiais socialinio gyvenimo centrais.
Nepaisant šiuolaikinės perspektyvos, šalies aikštės ir šiandien yra paminklai turtingai Lietuvos praeičiai. „Šiuo metu planuodami ir statydami miestų aikštes urbanistai stengiasi pridėti kuo daugiau funkcijų – rekreacinių, komercinių, kultūrinių, pramoginių, o erdves padaryti patogias įvairaus amžiaus žmonėms“, – sakė architektė Dalia Dijokienė. miesto specialistas.
Todėl Lietuvos miestams būdingų paslapčių besivaikantys klajūnai kai kurias iš jų būtinai atkapstys savo aikštėse, kur galės atsipalaiduoti ir stebėti žmones bei pajusti po šiuolaikiniais fasadais snaudžiančią praeitį.
Natūralių elementų derinimas su šiuolaikinio meno kūriniais
Šią kelionę į miesto džiungles architektas siūlo pradėti nuo vieno iš naujausių daugybės Lietuvos aikščių – Vingrių upelio aikštės. Turėdamas 700 metų turtingą istoriją, Vilnius ir toliau demonstruoja savo šiuolaikišką požiūrį į miesto gyvenimą ir miesto elementus. Centro širdyje esanti Vingrių gatvė neseniai iš automobilių pilno kelio virto ramybės oaze.
Čia vyrauja vanduo, nes iki 1914 m. ši vietovė buvo seniausias miesto vandens tiekimo rezervuaras. Perėjimą iš istoriškai reikšmingos miesto dalies į modernią viešąją poilsio vietą atspindi ir teritoriją užpildantys meno kūriniai. Septynios šiuolaikinės skulptūros, kurias dovanojo netoliese esantis MO muziejus, papildo bangų formos suolus ir mažą srovelį, tekantį per grindinį.
Praeiviai susigundo pasivaikščioti tarp skulptūrų ir semtis įkvėpimo iš vietinės meninės kūrybos ar atsikvėpti upelio čiurlenimo apsuptyje.
„Vilniaus Vingrių aikštė yra išskirtinis urbanistinės architektūros pavyzdys, nes susilieja šiuolaikinis su miesto istorija. Be to, ji yra puikioje vietoje, nes nuo jos atsiveria nuostabūs apačioje esančio senamiesčio vaizdai“, – sakė architektas. Aikštė tapo vieta piliečiams atsipalaiduoti, pasikrauti energijos, susiburti ir bendrauti su aplinka.
Aikštė, įamžinanti visuomenės pasipriešinimą
Dar viena Vilniaus aikštė leidžia puikiai pažvelgti į šalies istorinius pokyčius. Adomo Mickevičiaus aikštė – lietuvių laisvės ilgesio priminimas. Aikštėje 1987 metais buvo surengta viena pirmųjų viešų demonstracijų prieš sovietų okupaciją.
Aikštė taip pat yra į UNESCO sąrašą įtrauktame senamiestyje ir ribojasi su Vilniaus gotikos perlu – Šv. Onos bažnyčios ir Bernadinų kompleksu. Per pastaruosius penkis šimtmečius bažnyčia nepasikeitė, išlaikiusi originalius fasadus ir interjero detales, o aikštei palikusi senojo pasaulio žavesio.
Dabar erdvę gausiai lanko ir vietiniai, ir miesto svečiai. Vieni apmąsto praėjusius laikus grožėdamiesi paminklu, pastatytu lietuvių ir lenkų poeto Adomo Mickevičiaus (Adomo Mickevičiaus) garbei, kiti – greta esančias architektūros brangenybes.
Miesto vieta, pripažinta prestižiniais apdovanojimais
Judantys link centrinės Lietuvos, ieškant unikalių aikščių, keliautojai raginami apsilankyti Kaune – antrame pagal dydį mieste ir 2022-ųjų Europos kultūros sostinėje. Prieš keletą metų miestas rekonstravo Vienybės aikštę, kuri nuo to laiko pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Vienas didžiausių Europos dizaino konkursų iF Design Award 2021 metais Kauno Vienybės aikštę išrinko geriausia architektūros kategorijoje už išskirtinę architektūrinę idėją, formą ir funkcionalumą. Atnaujinta teritorija taip pat 25 m. pateko į 2020 geriausių tarptautinių Dezeen apdovanojimų „Rebirth Project“ kategorijoje.
Aikštė atspindi istorijos ir spartaus modernėjimo susidūrimą. Jis ribojasi su Vytauto Didžiojo karo muziejumi – modernistinės architektūros pavyzdžiu ir vienu seniausių muziejų Lietuvoje, simbolizuojančiu lietuvių atkaklumą ir kovą už laisvę. Muziejaus sode dega amžinoji liepsna, pirmą kartą uždegta 1923 m., primindama jo lankytojams apie laisvės aukas.
Šiuolaikinė aikštės išvaizda lengvai įsilieja į aplinkinius istorinius pastatus. Du fontanai ir vešlios žalumos ruožas kviečia miestiečius ramiai pasivaikščioti, o betonines skulptūras mėgsta dviratininkai, riedučiai, riedlentininkai ir kiti intensyvaus sporto mėgėjai.
Kiti Lietuvos miestai taip pat gali pasigirti pamėgtomis aikštėmis, kurios vietos ir pasaulio klajokliams peraugo į dvidešimt pirmojo amžiaus miesto gyvybės magnetus.
