Laoso kaimo turizmas: dalijimasis kraštovaizdžiu

Pastaraisiais dešimtmečiais susidomėjimas Azijos ir Ramiojo vandenyno kaimo turizmu išaugo, panašiai kaip 19-oje šalių^thamžiaus Viktorijos laikų Anglijoje ir dėl panašių priežasčių. Didėjantis Azijos miesto gyventojai siekia pabėgti nuo spaudimo, tačiau dažnai kasdieniško miesto gyvenimo ir vis dažniau kreipiasi į laisvalaikio ir poilsio atostogas kaime.

Tačiau Azijos Ramiojo vandenyno regionas šiandien susiduria su daug kitokia situacija nei Thomas Cookas 1850-aisiais. Siekdamas ištirti šį organiškai augantį reiškinį, Huzhou miestas, Kinija, bendradarbiauja su Ramiojo vandenyno Azijos kelionių asociacija (PATA) ir Pasaulio turizmo organizacija (UNWTO) surengti Antrąją tarptautinę kaimo turizmo konferenciją 16 m. liepos 18–2017 d. Anji apygardoje, Laose.

Atidarymo ceremonijos metu PATA generalinis direktorius Dale'as Lawrence'as įteikė Tarptautinį kaimo turizmo paskirties bazės apdovanojimą Anji apygardos magistratui Chenui Yonghua. Huzhou ir Anji regionas yra žinomi dėl miškingų kalvų, bambukų veislių, baltosios arbatos, upių ir rezervuarų, pandų ir kaligrafijos.

Tada PATA fondo pirmininkas Peteris Semone'as paskelbė UNWTO leidinys „Tarptautinio kaimo turizmo plėtros ataskaita: Azijos ir Ramiojo vandenyno perspektyva“. 200 puslapių dokumente pateikiami atvejai, susiję su 14 kaimo turizmo vietų Azijos Ramiajame vandenyne, įskaitant Hudžou.

Ponas Semone, pagrindinis pranešimo rašytojas ir vyriausiasis redaktorius, sakė: „Kadangi 2017-ieji yra Tarptautiniai tvaraus turizmo plėtros metai, mes norėjome, kad šis leidinys būtų sutelktas į geriausią patirtį ir sėkmingas strategijas Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kaimo turizmo plėtroje“.

Tada Anji apygardos turizmo komiteto sekretorius Shen Mingqua pasveikino daugiau kaip 300 šalių turinčius 15 dalyvių į „Azijos ir Ramiojo vandenyno kaimo turizmo namus“. Ponas Mingqua pristatė Anji pasiekimus, įskaitant pirmąją sertifikuotą kaimo turizmo paskirties vietą ir vienintelį JT buveinių apdovanojimo gavėją.

„Naujovės yra mūsų sėkmės raktas ... Mes esame tarsi kaimo turizmo idėjų pavyzdys“, - sakė p. Mingqua ir pažymėjo, kad Anji dabar bando privilioti MICE minią. „Mes norime, kad įmonės, besilankančios čia susitikimuose, liktų ir pamatytų, iš kur gaunami jų produktai ir kaip jie gaminami. Turizmo komitetas taip pat nukreipia šeimas į žemės ūkio patirtį.

Gydytojas Ongas Hong Pengas aptarė kaimo turizmo produktus ir nurodė, kad potencialūs pasiūlymai apima visus sektorius. "Produktų asortimentas yra labai įvairus ir gali apimti beveik viską", - pareiškė buvęs Malaizijos turizmo ir kultūros ministerijos generalinis sekretorius. Jis pristatė „šešių dalių kaimo turizmo namus“, kuriuose įrengti kambariai, kuriuose galima įsigyti prabangos, gamtos nuotykių, nišos segmentų, festivalių ir renginių, PELĖS, kultūros ir paveldo.

Tada dr. Pengas įtraukė apgyvendinimą ir gyvenimo būdą. „Kotedžai yra svarbūs kaimo turizmui, tačiau jie turi būti gyvybingesni ... naujoviškesni ... norint suteikti pridėtinę vertę ... Tai gali būti visose apgyvendinimo grupėse, nes kai kurie žmonės nori privatumo.“ Jis pasiūlė „kaimo viešnagės ir namų derinimo hibridą“.

„Airbnb China“ viceprezidentas An Li pasirinko kaimo turizmo apgyvendinimo alternatyvą. „Airbnb yra„ viskas už vieną “turizmas akcijų ekonomikoje. Paskirstymas yra geresnis nei viešbučių, ir jame gali dalyvauti daugiau šeimininkų “, - sakė ji ir pridūrė:„ „Airbnb“ atstovai apsistoja dvigubai ilgiau nei tradicinėse apgyvendinimo įstaigose. Jie paprastai būna didesni išleidėjai ir nori gero būsto “. Ponia Li pažymėjo, kad „Airbnb“ teikia papildomą darbą vietinėms moterims, jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms.

Kinijos „Nuogi rekolekcijos“ yra prabangos pobūdžio ir įsimintinos kaimo patirtys, teigiamai veikiančios bendruomenes. „Šanchajus yra sausakimšas ir smogiantis, todėl žmonės nori atostogauti už miesto ribų“, - sakė kurortų tinklo generalinė direktorė Tolga Unan. „Mes samdome ir dirbame su vietos gyventojais, mokomės iš jų ir apie jų gyvenimo būdą. Mūsų tikslas yra išsaugoti ir papildyti, o ne keisti “.

Konferencijų moderatorius ir vaizdo stebėjimo sistemos vedėjas Bai Yansongas teigė, kad kaimo turizmas nėra susijęs tik su kaimu. „Miesto zonos keičiasi į kaimą panašesnės į ekologišką aplinką ... Tai ne tik miesto, bet ir kaimo ... tai yra dvipusė gatvė, jungianti ir dalijantis.“

Tada konferencija perėjo į panelinę diskusiją „Dalijimasis kaimu“, kuri buvo perkelta iš pagrindinių pranešimų. UNWTO Azijos Ramiojo vandenyno regiono vykdomasis sekretorius Xu Jing pastebėjo, kad regionas vėluoja į kaimo turizmą ir turi pritaikyti senąjį modelį, kad atitiktų naują ekonominį klimatą. „Patirtis turi būti autentiška. Aplinka gali būti bendruomenė, bet tikrieji namai yra tikroji aplinka.

Ponas Jingas pridūrė: „Lankytojai nori daryti tai, ką daro vietiniai gyventojai, ir nori integruoti savo miesto gyvenimo būdą į kaimo aspektus ... Kaimo gyvenimas yra miestiečių svajonė. Jie pamiršo, kaip yra ... klausytis gamtos garsų ir pamatyti žvaigždes “. Jis pažymėjo, kad į miestą migravę kaimo žmonės dažnai lankosi savo gimtuosiuose miestuose ir net ten išeina į pensiją.

Pekino „Davost Group“ vyriausiasis patarėjas daktaras Liu Fengas žengė toliau ir pareiškė: „Miesto gyventojai pavydi tiems, kurie lankosi ar grįžta į kaimo vietoves“. Jis taip pat perėmė J. Yansongo „atvirkštinės plėtros“ idėją, pastebėdamas kaimo tipo miestų augimą. „Kaimas yra nostalgiškas ir žmonės nori atgaivinti tradicinį gyvenimą“, - sakė jis. „Jie susieja kaimo turizmą su miesto gyvenimu. Tai asmeniškesnė, panašesnė į bendruomenę ir paprasčiau “.

Diskusija grįžo į kaimą, nes PATA vicepirmininkas Chrisas Bottrillas iškėlė bendradarbiavimą, palyginti su konkurencija ar „kooperacija“. „Turėdamas abu produktus, produktas tobulėja“, - sakė jis, nurodydamas patirties autentiškumą ir diferenciaciją. „Turėtume dalytis požiūriais ir tuo, ko išmokstame šalyse ir tarp jų.“ Kalbėdamas apie iššūkius, kylančius kaimo turizmo plėtrai, p. Bottrillas sakė, kad dirbant su kaimo bendruomenėmis reikia laiko, pasitikėjimo ir pagarbos ... „Lankytojus traukia ne tik„ UNESCO “.

UNWTO Ekspertų komiteto narė Madam Xu Fan pasiūlė, kad „pasaulio paveldas“ būtų asmeniškesnis, ir žvelgė į kitą kartą, kad sukurtų naujas novatoriškas idėjas. Kalbėdama apie plėtros tempą, ji sakė: „Kaimo turizmas yra tarsi sodinimas ir derliaus nuėmimas. Jai reikia nuolatinės priežiūros, o dėmesys turi būti skiriamas ūkininkų ir turistų santykiams, o ne tik ūkininkų pinigams. Kaimo turizmas yra kaimo gyvenimo būdas, o ne jo sudedamosios dalys.

UNWTO Vyresnysis tyrėjas Omaras Navazas taip pat perspėjo dėl greito vystymosi, nes tai turi įtakos kokybei. „Planavimas yra vienas dalykas, tačiau įgyvendinimas užtrunka. Reikia ilgalaikės koncepcijos... kaimo ir bendro turizmo santykio“, – sakė jis ir pasiūlė pasimokyti iš kitų klaidų. „Klausyk ir mokykis. Prisitaikykite prie naujų poreikių. Sutelkite dėmesį į įtraukų vystymąsi ir vystykite nuo lėto iki greito. Kaimo turizmo iššūkis yra pernelyg greitas vystymasis.

Ponas Semone kaimo turizmo plėtrą Europoje palygino su Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu. „Europos kaimo turizmas nuolat vystėsi daugiau nei 100 metų, tuo metu, kai augo vidutinės klasės atstovai. Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas veikia tik 20–30 metų, tačiau tai suteikia galimybę imtis naujos Azijos iniciatyvos “, - sakė p. Semone. „Pasimokykite Europos pamokų, tačiau tobulinkite savo gyvenimą tik Azijoje“.

Ponas Semone pažymėjo savo įsitikinimą, kad azijiečiai nenori kurti naujovių, nors yra daug kūrybingų žmonių. „Azijiečiai yra linkę kopijuoti, o ne bandyti kitaip. Jiems reikia labiau į Aziją orientuoto vystymosi modelio. Labai dažnai Azijos šalys įklimpsta į kopijavimo etapą, pavyzdžiui, Laosas. Padarykime ką nors kitaip “.

Ponas Semone taip pat aptarė „Tarptautinio kaimo turizmo plėtros ataskaita: Azijos ir Ramiojo vandenyno perspektyva“. „Šia ataskaita siekiama parodyti kaimo turizmo galią, padedančią žmonėms išvengti skurdo, pagerinti pragyvenimo šaltinius ir lėtą migraciją mieste.“

Ataskaitoje „kaimo turizmas“ apibrėžiamas kaip „atskiras tvaraus ir atsakingo turizmo elementas“. Kriterijai apima kaimo vietovę ir veiklą, kuri išlieka kaimo mastu, tradicinio pobūdžio, lėtai ir organiškai auganti ir susijusi su mažomis įmonėmis ir vietinėmis šeimomis.

Kaimo turizmas gali apimti nišinius turizmo segmentus, tokius kaip ekoturizmas, agroturizmas ir geoturizmas. „Kaimo turizmas nėra paprastas ir lengvai atpažįstamas rinkos segmentas“, - sakė p. Semone.

Kiekvienas iš 14 ataskaitos atvejų tyrimų turi skirtingą temą, nes skiriasi jų paskirties vietos. Tačiau visi analizuoja politiką ir planavimą, produktų kūrimą, rinkodarą ir reklamą bei socialinį ir ekonominį poveikį. Baigiamojoje diskusijoje nagrinėjami pagrindiniai iššūkiai, galimybės ir išmokta patirtis.

„Atvejų tyrimai rodo, kad esant tinkamoms aplinkybėms ir sąlygoms kaimo turizmas gali sukurti naujų pajamų šaltinių tiek bendruomenės, tiek namų ūkių lygiu“, - sakė p. Semone.

Jis pabrėžė būtinybę sukurti naują VPP tipą - žmonių, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę -, kurioje būtų atstovaujama visoms suinteresuotosioms šalims. „Tai nauja koncepcija, kelianti iššūkį konkurencinių pavydų status quo naudai kolektyvinei naudai“.

Ataskaitoje daroma išvada, kad kaimo turizmo vietovės turi sukurti atsakingus ir tvarius verslo planus ir aktyvias rinkodaros strategijas, atsižvelgiančias į jų specifinę situaciją. Ponas Semone apibendrino: „Tam pačiam tikslui yra skirtingi keliai“.

Šiandien jums bus sunku rasti kaimo turizmo paketą Thomaso Cooko svetainėje, tačiau daugiau užsienio lankytojų ieško įspūdingų atostogų antrinėse Azijos vietose, o kaimo turizmas jiems siūlo dar vieną būdą atsakingai ir autentiškai apsistoti kaimo vietovėse.