Prie įėjimo į korėjietišką restoraną Insa-dong alėjoje stovi didelė meniu lenta, kurioje korėjiečių, anglų, japonų ir kinų kalbomis pristatomi jų patiekalai, taip stengiamasi pritraukti užsienio turistus. Pro šalį einančio amerikiečio paklausėme, ar jis gali suprasti, kas yra, žiūrėdamas į meniu. „Pupelių varškės šiukšlių troškinys?“ – pasakė jis. „Pupelių varškė žinau, bet kas yra „atsisakyti“?“ Restoranas norėjo paaiškinti, kad tai troškinys, pagamintas iš valgomųjų likučių, likusių gaminant pupelių varškę.
Meniu yra restorano „veidas“, pirmas dalykas, į kurį klientai žiūri prieš ragaudami maistą. Meniu anglų kalba ypač naudinga supažindinti su nepažįstamu maistu užsieniečiams, kurie mažai išmano arba išmano apie korėjietišką maistą. Tačiau daugelyje korėjiečių restoranų Insa-dong ir Myeong-dong turistiniuose rajonuose prastas vertimas tik klaidina užsienio klientus ir yra kliūtis korėjietiškos virtuvės globalizacijai, o ne pagalba.
Užsienio klientus labiausiai glumina, kai korėjietiškas patiekalo pavadinimas yra tiesiog transliteruojamas, pavyzdžiui, „doenjang-jjigae“ ir „seolleongtang“ (du populiarūs troškiniai).
Tai nesuteikia jokios informacijos. Choi Ji-a yra „maisto stilistė“, vasario mėn. įgijusi daktaro laipsnį Ewha Womans universitete už anglų kalbos baigiamąjį darbą „Niujorko maisto produktų mėgėjų suvokimo apie korėjietišką maistą tyrimas“. Knygoje ji įrašo Niujorko gurmanų pastabas, kad korėjietiškų maisto produktų pavadinimus sunku ištarti, rašyti, todėl sunku prisiminti ir perskaityti meniu.
Žinomi korėjiečių restoranai, įskaitant „SamcheongGak“, „YongSusan“ ir „N Seoul Tower“, yra žinomi dėl savo pagirtinų angliškų meniu. Tačiau tai nėra lengva daugeliui kitų mažų mamų ir pop restoranų. Ekspertai ragina vyriausybę išleisti meniu vertimo standartą.
Korėjos turizmo organizacija praėjusiais metais paskelbė gaires dėl anglų kalbos meniu ir pagrindinių pokalbių priimant užsienio svečius. Jame, padedant kalbos ir maisto ekspertams, trimis kalbomis buvo pateikti įvairūs korėjiečių, kinų ir japonų patiekalai. KTO taip pat teikia ekspertų su turistais susijusių pavadinimų vertimo paslaugas, kurios trunka tik savaitę. Tačiau buvo išleista tik 6,000 vadovo egzempliorių, o apie vertimo paslaugą žino nedaugelis restoranų.
Korėjos maisto vadovas, kurį 2003 m. išleido Korėjos fondas, yra vertinamas kaip sultingesnis vertimas nei KTO vadovas. Tačiau 11,000 13,000 iš 2,000 XNUMX egzempliorių buvo išplatinti Korėjos atstovybėms užsienyje, susijusioms agentūroms namuose ir renginiuose užsienyje. Čia buvo parduoti likę XNUMX egzempliorių, tačiau retas restorano savininkas žino, kad tokia knyga netgi egzistuoja.
Dauguma ekspertų pataria romanizuoti patiekalo pavadinimą ir pridėti paaiškinimą. Choi sako, kad ji apklausė užsieniečius, kurie valgė korėjietišką maistą, bet vis tiek norėjo, kad būtų paaiškinti kimchi (česnakai, imbieras, žalieji svogūnai, sūdyta žuvis) sudedamosios dalys. Choi patarė, kad pakaks vieno ar dviejų sakinių, paaiškinančių ingredientus, gaminimo būdą ir bendrą skonį tarsi vaikui.
Sunkiai ištariamų korėjietiškų maisto produktų pavadinimų standartizavimas taip pat yra būdas pritraukti užsieniečius. Choi gyrė kai kuriuos japonų restoranus Niujorke, parduodančius korėjietiškus blynus „jeon“ kaip „chichimi“, kad būtų lengviau ištarti, tačiau ji taip pat nerimauja, kad Japonija kada nors gali perimti korėjietišką delikatesą keptuvėje.
chosun.com
