Tam reikės geros vaizduotės jausmo. Važiuojant į Clarko oro uostą, esantį 70 km į šiaurę nuo Manilos, atrodo, kad grįžtama į praeitį. Palikę Manilos metro stulpą su nuolatine perpildyta kelių sistema, automobiliai įvažiuoja į naują greitkelį, jungiantį Filipinų sostinę su Klarko-Subico vietove, apsupta žaliavinių laukų ir nedidelių ūkių. Priklausomai nuo išvažiavimo į Klarko oro uostą, automobilis gali atsidurti net kaimo kelyje. Klarko oro uostas anksčiau buvo JAV oro pajėgų bazė. O įėjus į mažytį keleivių terminalą sunku patikėti, kad vieną dieną pro oro uostą praskris apie 80 mln.
Tačiau kol kas Clark Diosdado Macapagal tarptautinis oro uostas (DMIA) priima tik 600,000 2009 keleivių, o Filipinų oro transporto biuras jį laiko pagrindiniais pigių oro linijų vartais. „Perspektyvos 2011 m. iki šiol buvo labai geros, o sausio–rugsėjo mėnesiais keleivių srautas išaugo dviženkliu skaičiumi. Tikėtina, kad 2012–XNUMX m. pasieks milijoną keleivių“, – sako Victoras Jose Luciano, Clark International Airport Corporation prezidentas ir generalinis direktorius.
Didelis postūmis įvyko 2008 m., kai Filipinų prezidentė Gloria Macapagal Arroyo pasirašė įsaką paversti oro uostą Manilos „Premier Air Gateway“. Oro uosto plotas yra beveik tris kartus didesnis nei dabartinis Manilos Ninoy Aquino tarptautinis oro uostas – 2,387 ha, iš viso šiuo metu naudojama tik 800 ha. JAV oro pajėgos paliko objektą, kuriame įrengti du 3,200 m ilgio kilimo ir tūpimo takai, galintys aptarnauti didelius orlaivius, tokius kaip „Airbus“.
Iki šiol DMIA sieja šeši pigių skrydžių vežėjai („Cebu Pacific“, „AirAsia“, „Tiger Airways“, „Spirit of Manila“, „SEAir“ ir „Zest Air“) ir senoji Korėjos vežėja Asiana. „Jin Air“ jau paskelbė, kad netrukus pradės skrydžius iš Seulo į Klarką. Anot Luciano, netrukus oro uoste gali atvykti ir Persijos įlankos vežėjas, kuris tuo metu rūpinsis milijonu darbuotojų filipiniečių, gyvenančių Artimuosiuose Rytuose. „Mes taip pat esame įsitikinę, kad pasveikinsime naujausią AirAsia bazę Pietryčių Azijoje. Mes jau rimtai diskutavome su jos vadovybe“, – priduria Luciano. Naujasis bloko vaikas yra Manilos dvasia, kuri lapkričio mėnesį pradėjo važiuoti į Makao, Taipėjų ir Bahreiną.
Didžiausia problema dabar yra naujojo terminalo plėtra. Statybos kol kas vėluoja, bet panašu, kad pirmojoje terminalo dalyje darbai prasidės dar šiemet. Prie dabartinio terminalo statoma nauja galerija ir antras aukštas, todėl keleivių skaičius padidės nuo dviejų iki penkių milijonų. Clarko ambicijos netrukus įgis konkretesnę formą. Jau patvirtinti planai suprojektuoti antrąjį terminalą, kuris taps būsimų šalies tarpžemyninių vartų pagrindu. 2008 m. lapkritį Korėjos tarptautinė bendradarbiavimo agentūra (KOICA) parengė pagrindinį planą, ieškodama antrojo terminalo, kuriame pradinis pajėgumas būtų septyni milijonai keleivių. Kita infrastruktūra – prekybos centras, nauji riedėjimo takai, perono ir vieno kilimo ir tūpimo tako išplėtimas, krovinių terminalas ir naujas valdymo bokštas. Bendros investicijos į šį etapą sudaro 150 mln. JAV dolerių, o pabaiga turėtų būti 2013 m. „Iki to laiko 2 terminalas bus skirtas tarptautiniam eismui, o 1 terminalas perims visus vidaus maršrutus“, – sako Luciano. Ilgainiui DMIA galės aptarnauti 80 mln.
Vietos laikraščiai neseniai pranešė apie Kuveite įsikūrusios įmonės „Almal Investment Company“ susidomėjimą sukurti DMIA, iš viso investuojant 1.2 mlrd. 24 m. gruodžio 2009 d. pasiūlyme bendrovė išreiškė norą plėtoti visus civilinius DMIA terminalo 1, 2 ir 3 komponentus, remiantis esamu bendruoju planu. „Almal Investment Company“ nedelsdama išleistų 100 milijonų JAV dolerių pirmajam 2 terminalo etapui.
Kitas neatidėliotinas klausimas bus nuoroda į Manilą. Iki šiol oro uostą automobiliu reikia nuvažiuoti daugiau nei dvi valandas, todėl reikia skubiai praplėsti greitkelį ir pasiūlyti tinkamą viešąjį transportą. „Labai suvokiame, kad kelių sistema Maniloje yra perpildyta, tačiau ji turėtų pagerėti 2010 m. atidarius naują žiedinį kelią Kezon Sityje. Pabaigus šiaurinę priemiestinių traukinių sistemą, taip pat bus tiesioginis geležinkelis iš Klarko į Manilos šiaurinę stotį“, – priduria Luciano.
DMIA, kaip šalies „Premier“ vartų, plėtra nereikš dabartinio Manilos tarptautinio oro uosto uždarymo. NAIA bus sumažinta iki vietinio oro uosto, o visi skrydžiai bus sutelkti 2 ir 3 terminaluose. 2010 m. pradžioje tikėtina, kad NAIA įvyks tam tikri teigiami pokyčiai. Panašu, kad moderniausias Manilos oro uosto objektas – 3-asis terminalas – pagaliau taps naujais namais keturiems tarptautiniams vežėjams – greičiausiai „Korean Air“, „Japan Airlines“, „Thai Airways“ ir „Singapore Airlines“. Iki šiol iš terminalo, pastatyto 13 mln. keleivių, veikia tik „Cebu Pacific“ ir „PAL Express“. Ilgainiui 3 terminalas perims visus tarptautinius vežėjus, o 1 terminalas uždarys duris visuomenei. Iki šiol užsienio vežėjai mieliau pasilikdavo senajame 1 terminale dėl 3-iojo terminalo teisinių problemų tarp vyriausybės ir objektą pastačiusio konsorciumo.
