Apleistų pastatų perdirbimas į kultūrinio turizmo centrus

„Nemuno7“ paveikslas su Martyno Plėpio sutikimu 1 | eTurboNews | eTN
„Nemuno7“ – Martyno Plėpio sutikimas

Miestai dažniau nei bet kada sutelkia dėmesį į praeities pastatų reikšmių iš naujo interpretavimą ir jų vertės pervaizdavimą naujame amžiuje.

Susidūrę su diskusijomis dėl tvarumo ir reguliavimo apribojimų, didėja pastatų skaičius Lietuvoje dabar yra adaptyvaus pakartotinio panaudojimo ir transformuojasi į modernias ir gyvas kultūrines erdves. Nuo traukinių stočių iki žemsiurbių ir net kalėjimo – pakeisti pastatai atskleidžia, kaip paveldas gali įgyti naują gyvenimą ir tapti kultūros reliktais vietos bendruomenėms ir turistams.

Miestai sprendžia susirūpinimą dėl tvarumo ir net istorinio išsaugojimo, sutelkdami dėmesį į apleistus pastatus. Neseniai JAV studija atskleidė, kad adaptyvaus pakartotinio naudojimo – pastatų, kurie kažkada buvo naudojami vienai paskirčiai, pavertimo kitais – populiarumas pasiekė naujas aukštumas.

Lietuvoje taip pat padaugėjo įvairių pastatų paskirties, ypač per pastarąjį dešimtmetį. Urbanizacijai toliau plečiantis, anksčiau pamirštos kavinės, traukinių platformos ir net kalėjimas gavo naują gyvenimą, sujungdami vietos bendruomenes kaip naujas kultūros vietas. Keliautojai, atvykę į Lietuvą, turi unikalią galimybę pamatyti, kaip susilieja šalies praeitis ir dabartis šiose pertvarkytose erdvėse.

Gėrimai su Tony Soprano

Gyvas, pramoninis ir spalvingas baras pavadinimu PERONAS įsitvirtino prie bėgių prie senojo Vilniaus geležinkelio stoties pastato. Pati stotis buvo pastatyta 1950 m. ir pirmiausia buvo stotelė keliautojams, vykstantiems iš Sankt Peterburgo į Varšuvą.

Dabar baras yra socialinių susitikimų vieta, atsitiktinė meno galerija ir liūdnai pagarsėjusios Tony Soprano statulos vieta, kuri pasitinka keleivius, atvykusius į sostinės stoties rajoną, kurį Time pavadino vienu šauniausių rajonų pasaulyje. Išeina. Netoliese yra keletas kitų klubų ir barų, todėl vietovė galėtų būti viena vieta nakčiai.

Buvusiame kalėjime susilieja muzika, menas ir istorinis paveldas

1905 m. Lietuvos sostinėje Vilniuje buvo pastatytas Lukiškių kalėjimas. Šiame komplekse buvo laikomi nusikaltėliai ir politiniai kaliniai, kuriuos skirtingais laikais valdžiusios politinės administracijos – carinė Rusija, nacistinė Vokietija, sovietų – laikė nepageidaujamais. Šimtmetį eksploatavęs kompleksas 2019 metais nustojo veikti kaip kalėjimas ir pradėjo veikti kaip Lukiškių kalėjimas 2.0.

Dabar pastatas yra vieša kultūros, kūrybinės raiškos ir bendruomenės susibūrimo vieta, kurioje yra daugiau nei 250 menininkų, vyksta istorijos ir meno parodos, taip pat yra daug barų ir alternatyvi koncertų vieta. Šioje vietoje koncertavo įvairūs pasauliniu mastu žinomi atlikėjai – nuo ​​Jungtinės Karalystės nepriklausomo atlikėjo King Krule iki vokiečių techno grupės Moderat – pritraukiantys vietinius ir turistus į šimtmečio senumo kalėjimą.

Kalėjimas buvo paverstas „Netflix“ laidos filmavimo aikštele Stranger dalykai, kurio ketvirtasis sezonas buvo filmuojamas vietoje 2020 ir 2021 metų žiemą.

Pramoninių erdvių atgimimas

Buvusioje istorinėje magnetofonų gamykloje įkurtas naujas kultūros centras – menų fabrikas LOFTAS – suteikia pramoniniam pastatui šviežių dažų ir idėjų. Nors LOFTAS nebegamina jokios garso aparatūros, ji vis dėlto daro didelę įtaką Lietuvos muzikos scenai.

Centras veikia kaip pasirodymų vieta, suteikianti naujiems Lietuvos atlikėjams ir mažoms grupėms taip reikalingą pasirodymą, taip pat priimant žinomus atlikėjus iš viso pasaulio. Lankytojus pasitinka laisvos dvasios atmosfera net neįžengiant į pastatą, nes jo patalpas dengia stambesnės šiuolaikinių menininkų freskos.

Jaunatviška energija prie jūros

Viena iš Klaipėdos – didžiausio Lietuvos uostamiesčio – ryškiausių naktinių krypčių yra visai šalia jūrų uosto neveikiančiame pramonės komplekse. Pavadinta Hofas, tai kultūrinė erdvė, kurioje užfiksuotas žaismingas vaikystės, praleistos su draugais kieme, jausmas. Dabar kompleksas, kuriame gali susiburti suaugę maištingi vaikai, siūlo keletą barų, įskaitant garsųjį „Herkaus Kantą“, ir koncertų salę, kurioje lankytojai galės mėgautis.

Buvusiose laivų prieplaukose gausu įspūdžių, tinkamų šiuolaikinės kultūros ir pramogų žinovams – nuo ​​vietinių mėgstamų nepriklausomos muzikos grupių ir arthouse filmų naktų iki garsių didžėjų ir naktinių klubų pasirodymų. Be to, meno galerijos name „Tema“, esančiame priešais Danės upę, yra parodų erdvė ir būstas menininkams, kurių meno kūriniai ir performansai tapo neatsiejama erdvės dalimi. Darbai, savaitgalio jogos užsiėmimai ir įvairūs kiti kultūriniai projektai taip pat vyksta keliose Hofos vietovėse.

Didysis kultūros laivas

Nemuno7 – esantis Zapyškio miestelyje netoli Kauno, antrame pagal dydį Lietuvos mieste – yra originalus žemsiurbės, naudotos Nemuno upės vagai gilinti, pavadinimas. Šio nenaudojamo ir aplinkai kenksmingo laivo sprendimas atsirado dėl tvarumo, gamtos ir kultūros santakos. Originali žemsiurbė lieka nepažeista su minimaliais architektūriniais papildymais, išlaikant svetainės autentiškumą.

Šiandien atnaujintoje erdvėje vyksta ekologinio mąstymo meno parodos, tarpdisciplininiai renginiai ir kiti performansai, įkvėpti legendinės pro ją tekančios upės energijos. Norintiems sužinoti didžiausios Lietuvos upės svarbą, jos istoriją ir kaip tai atspindi Nemuno7 parodos, rengiamos ekskursijos.

Pačioje Kauno meno scenos širdyje

duris atvėrė MK Čiurlionio dailės muziejaus filialas Kauno paveikslų galerija. Pirmajame jos aukšte buvo pagrindinė parodų salė, fojė, rūbinė ir kavinė, kuri po daugiau nei trisdešimties metų atgimė kaip Kultūra. .

Išlaikiusi Fluxus įkvėptą dvasią ir autentišką dekorą, kavinė dabar yra vieta, kur susirenka visų tipų personažai – nuo ​​bohemiško jaunimo iki meno mylėtojų, kurie buvo klientai nuo pat galerijos atidarymo. Viena mėgstamiausių Kultūros zonų yra terasa ir aplinkiniai laiptai, įskaitant fontano zoną prie lauko sėdimų vietų. Vietiniai randa jiems brangų kavinės kampelį ir gurkšnoja gaiviuosius gėrimus, kai atsiskleidžia netikėti nakties įvykiai – nuo ​​svečių, demonstruojančių savo fortepijono įgūdžius, iki ekspromtu iš minios trykštančio smuiko pasirodymo. Žaliuosiuose Kauno troleibusuose taip pat verta pasigrožėti viena reikšmingiausių miesto gatvių.

Apie autorių

Lindos Hohnholz, eTN redaktorės, avataras

Linda Hohnholz, eTN redaktorė

Linda Hohnholz straipsnius rašė ir taisė nuo pat savo darbo karjeros pradžios. Šią įgimtą aistrą ji pritaikė tokiose vietose kaip Havajaus Ramiojo vandenyno universitetas, Chaminade universitetas, Havajų vaikų atradimų centras ir dabar „TravelNewsGroup“.

Prenumeruok
Pranešti apie
svečias
0 komentarai
Inline atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
0
Norėtum savo minčių, pakomentuok.x
Bendrinti su...