Pasaulio paveldo objektą, pastatytą saloje lagūnos centre Šiaurės Rytų Italijoje, kasmet aplanko milijonai turistų, trokštančių gondolierius nuplukdyti Didžiuoju kanalu.
Garsiajam miestui jau dabar gresia nugrimzti į jūrą dėl nuslūgimo ir kylančio jūros lygio.
Tačiau naujausia grėsmė Venecijai labiau susijusi su ekonomika.
Italijos valdžia nori vidinėje lagūnos pusėje pastatyti didelį laivybos uostą, kuris leis daugiau kruizinių laivų ir didžiulių konteinerių plaukti pro žemai esančią salą.
Ataskaitoje, pateiktoje Italijos vyriausybei, Venecijos uosto direkcija paragino Marghera uoste įrengti naują terminalą, kuris padėtų susidoroti su didėjančiu turizmo ir prekybos srautu. Valdžia taip pat nori išleisti milijonus laivybos kelių gilinimui mariose.
Gamtosaugininkai sako, kad Venecijai tai gali būti „ekologinė katastrofa“, nes dėl nuolatinio gilinimo lagūnoje kyla jūros lygis.
Karališkajame Britų architektų institute paskelbtoje ataskaitoje labdaros organizacija „Venecija pavojuje“ teigė, kad didelių laivų generuojamos bangos ir srovės, tekančios per gilius praėjimus, vaidina svarbų vaidmenį ištraukiant smėlio krantus, neleidžiančius patekti į jūros vandenį.
Ataskaitoje, parengtoje bendradarbiaujant su Kembridžo universiteto Architektūros katedra, teigiama, kad pastatai jau naikinami, nes jūros vanduo patenka į plytų konstrukciją, o vėliau pažeidžia infrastruktūrą, nes vanduo išdžiūsta, paliekant druską. Jei lygis ir toliau kils, daugelis garsių pastatų, tokių kaip Šv. Marko aikštė, gali visiškai sugriūti.
Nicky Baly iš Venecijos pavojaus sakė, kad kylantis jūros lygis jau kelia problemų daugeliui garsių miesto pastatų.
„Marių degradacija prisideda prie ilgalaikio jūros lygio kilimo ir įsilieja į pastatų plytas. Galiausiai jie subyrės, nes konstrukcijos negalės stovėti“, – sakė ji.
Venecija yra viena judriausių turistinių vietų pasaulyje, kurioje kasmet apsilanko daugiau nei 16 mln. 2005 m. į miestą atplaukė 510 kruizinių laivų iki 16 denių, o 200 m. jų buvo tik 2000.
Tuo pat metu naftos chemijos pramonė rajone miršta, o Italijos vyriausybė nori skatinti turizmą ir prekybą su besivystančiomis Balkanų ir Rytų Europos rinkomis.
Venecijos uosto direkcija tvirtino, kad būtina patobulinti Marghera uostą, kad būtų galima susidoroti su didėjančiu turistų ir prekių srautu.
Institucija teigė, kad miestas bus saugus dėl naujos 3.7 mlrd. svarų sterlingų vertės potvynių barjerų sistemos, žinomos kaip MOSE, kuri, kaip tikimasi, pradės veikti 2014 m., sustabdys potvynius.
Tačiau Kembridžo universiteto Pakrančių tyrimų departamento direktorius Tomas Spenceris teigė, kad kliūtis tik sustabdys potvynius ir mažai padės užkirsti kelią jūros lygio kilimui dėl nuolatinio gilinimo.
„Sunku suvokti, kaip MOSE sistemos įdiegimas šiuo metu įteisina navigacijos kanalų gilinimą Venecijos mariose. MOSE yra ekstremali potvynių kontrolės sistema, tačiau problemos mariose yra susijusios su ilgalaike evoliucine tendencija“, – sakė jis.
KĄ IŠSIIMTI IŠ ŠIO STRAIPSNIO:
- Ataskaitoje, pateiktoje Italijos vyriausybei, Venecijos uosto direkcija paragino Marghera uoste įrengti naują terminalą, kuris padėtų susidoroti su didėjančiu turizmo ir prekybos srautu.
- Karališkajame Britų architektų institute paskelbtoje ataskaitoje labdaros organizacija „Venecija pavojuje“ teigė, kad didelių laivų generuojamos bangos ir srovės, tekančios per gilius praėjimus, vaidina svarbų vaidmenį ištraukiant smėlio krantus, neleidžiančius patekti į jūros vandenį.
- Tuo pat metu naftos chemijos pramonė rajone miršta, o Italijos vyriausybė nori skatinti turizmą ir prekybą su besivystančiomis Balkanų ir Rytų Europos rinkomis.
