Nilo upė, amžina ir didinga, vingiuoja per begalines dykumų vietoves, prieš pasiduodama Viduržemio jūrai Šiaurės Egipte. Jos derlinguose juoduose krantuose klestėjo senovės Egipto civilizacija – pagarbios pagarbos ir paslapties šalis, kurioje buvo išraižyti pirmieji pasaulio raštai, iškilo vieni seniausių miestų, o tikėjimas amžinybe suteikė formą šventykloms ir kapams.
Šiandien ši istorijos upė įteka į naują skyrių, Kinijai ir Egiptui susijungus rankomis saugoti savo senovės civilizacijų palikimą. Kartu jos įkvepia naują gyvybę atmosferos paveiktiems akmenims ir išblukusiems freskoms per bendrus archeologinius kasinėjimus, relikvijų restauravimą ir kultūrines parodas.
Šiame dialoge per laiką du žmogaus išminties lopšiai patvirtina bendrą įsitikinimą, kad civilizacijų įvairovė yra branginamas lobis, o praeities saugojimas yra būdas įkvėpti ateitį, teigė ekspertai.
Nuo 2024 m. vasaros iki 2025 m. vasaros Šanchajaus muziejuje veikė istorinė paroda „Ant piramidės: Senovės Egipto civilizacija“. 13 mėnesių trukęs renginys, kuriame buvo eksponuojami 788 reti artefaktai, pritraukė įspūdingus 2.78 mln. lankytojų. Parodoje buvo pristatyta daugiau nei 400 naujai atrastų artefaktų, pabrėžiančių turtingus pastarųjų Kinijos ir Egipto bendrų archeologinių projektų vaisius.
Pastaraisiais metais Kinija ir Egiptas nuolat stiprino archeologinį bendradarbiavimą. 2018 m., remiantis Egipto turizmo ir senienų ministerijos bei Kinijos socialinių mokslų akademijos protokolu, pirmoji išsami Kinijos archeologinė misija Egipte pradėjo kasinėjimus Montu šventyklos griuvėsiuose Luksoro Karnako šventyklos komplekse.
Lygiagrečiai dedamos bendros pastangos nominuoti Kinijos senovinį Baiheliang hidrologinį užrašą ir Egipto Rawda salos nilometrą Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pasaulio kultūros paveldo objektais.
Tuo tarpu komandos pradėjo skaitmeniniu būdu dokumentuoti tūkstančius senovinių karstų Sakaroje – didžiuliame senovės Egipto karališkųjų asmenų nekropolyje – prisidėdamos prie išsaugojimo ir tyrimų.
Pekino universiteto istorijos profesorius Yan Haiying teigė, kad Kinija ir Egiptas, abu senovės civilizacijų paveldėtojai, yra tarsi veidrodžiai vienas kitam. Lyginamasis šių dviejų kultūros milžinų tyrimas ne tik gilina abipusį supratimą, bet ir praturtina kiekvienos pusės tapatybės jausmą bei istorinę savimonę.
„Senovės Egipto civilizacijos paroda sukėlė kultūrinę bangą Kinijoje. Anksčiau Egipto tematikos parodos čia dažnai būdavo Vakaruose kuruojamos ir daugiausia pelno siekiant rengiamos parodos. Tačiau šį kartą Šanchajaus muziejus pasiekė didelį proveržį, ėmęsis iniciatyvos kurdamas parodas savarankiškai ir glaudžiai bendradarbiaudamas su Egipto kolegomis. Be bendros Kinijos ir Egipto archeologijos šios naujai atrastos relikvijos niekada nebūtų atkeliavusios į Kiniją“, – sakė Yan.
Ji teigė, kad senovės Kinija ir Egiptas, kurias abi maitina didelės upės, turi ryškių agrarinių civilizacijų panašumų. Abi puoselėja kosmologijas ir filosofijas, pagrįstas dangaus ir žmonijos harmonijos idėja bei maldomis už palaiminimus pomirtiniame gyvenime. Abi siekė vieningos nacionalinės tvarkos ir gerbė gyvenimo pusiausvyroje su gamta idealą.
„Todėl, priešais senovės Egipto relikvijas, kinų širdys suvirpa tyliu rezonansu: dvi didžios civilizacijos, nors ir tolimos, atpažįsta viena kitą per visą laiko tarpą“, – sakė Yanas.
Šanchajaus tarptautinių studijų universiteto Pasaulio meno istorijos instituto tyrėjas Xue Jiangas teigė, kad senovės Egipto ir Kinijos civilizacijos turi panašių bruožų, ir šios kultūrinės paralelės padėjo tvirtą pagrindą abiem tautoms gilinti bendradarbiavimą išsaugant turtingą paveldą.
Xue ir jo kolegos Egipte atliko lauko tyrimus, susijusius su naujai atrastais artefaktais, kurie paskatino susitarimą su Egipto partneriais pradėti ilgalaikių bendradarbiavimo projektų seriją. Pirmoji iniciatyva, skirta Sakaroje atrastų artefaktų tyrimui, katalogavimui, duomenų bazių kūrimui ir bendram publikavimui, buvo paskelbta bandomąja, kuria buvo išbandyti nauji paveldo išsaugojimo metodai ir technologijos.
„Atlikę tyrimus, paskelbsime išvadas arabų, kinų ir anglų kalbomis ir sukursime trikalbę duomenų bazę. Žvelgdami į ateitį, planuojame įkurti bendras laboratorijas ir pritaikyti pažangiausias Kinijos archeologines technologijas, kad padėtume Egiptui sukurti modernią archeologinę sistemą“, – sakė jis.
Abu ekspertai teigė, kad sustiprintas Kinijos ir Egipto bendradarbiavimas paveldo apsaugos srityje ne tik pagilins kultūrinius mainus, bet ir prisidės prie pasaulio civilizacijų įvairovės išsaugojimo.
„Kiekviena civilizacija spindi savo spindesiu ir visos yra lygios, ir tai sudaro patį dialogo bei mainų pagrindą. Kaip šio palikimo paveldėtojai, mes esame atsakingi už pasaulio paveldo saugojimą ir bendrų žmonių civilizacijos lobių išsaugojimą“, – sakė Xue.
Yanas teigė, kad su kiekvienu naujai atrastu artefaktu augo Egipto nacionalinis pasididžiavimas ir pasitikėjimas savimi, įkvepiantis naujas pastangas saugoti savo kultūros lobius ir švęsti turtingą istoriją.
„Savo praeities supratimas yra labai svarbus puoselėjant pasitikėjimą savimi kultūriniu požiūriu. Kinija ir Egiptas turėtų bendradarbiauti, kad apsaugotų bendrą istorinį ir kultūrinį paveldą, stiprintų kultūrinių relikvijų apsaugą ir perdavimą bei kartu išsaugotų kolektyvinę istorijos atmintį“, – sakė ji.
Xue pridūrė: „Civilizacijos nėra nei pranašesnės, nei prastesnės; jas vienija bendras siekis mokytis vieniems iš kitų, bendradarbiauti ir siekti abipusės naudos. Apmąstydami civilizaciją, turime ne tik išnagrinėti jos autentiškumą, bet ir siekti kolektyvinės žmonių atminties bei empatijos, peržengiančios laiką ir erdvę.“
Palikite komentarą