Dominikos Respublikos prezidentas kalba konferencijoje „Partnerystės tvaraus turizmo labui“.

Jo Ekscelencijos Dominikos Respublikos Prezidento Lic. Danilo Medina konferencijoje „Partnerystės tvaraus turizmo labui“:

Gerbiamasis lordas Andrew Holnessas,
Jamaikos ministras pirmininkas;

Gerbiamasis pone Allenas Chastanet,
Sent Lusijos ministras pirmininkas;

Gerbiamasis lordas Talebas Rifai,
Pasaulio turizmo organizacijos generalinis sekretorius;

Gerbiamoji ponia Cecile Fruman,
Pasaulio banko vardu komercijos ir pasaulinio konkurencingumo praktikos direktorius;

Gerbiamasis lordas Alexandre'as Meira Da Rosa,
Amerikos plėtros banko viceprezidentas Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionui;

Gerbiami bendradarbiaujančių institucijų nariai už šios konferencijos organizavimą;

Gerbiami įvairių tarptautinių delegacijų nariai;

Gerbiami Jamaikos vyriausybės nariai;

Ponios ir ponai,

Malonu būti čia, šiame nuostabiame Montego Bėjaus mieste, ir garbė aplankyti tai, kas dominikonams yra ir visada bus Jamaikos seserinė tauta.

Noriu padėkoti gerbiamam ministrui pirmininkui Andrew Holnessui už jo asmeninį kvietimą ir šios konferencijos dėl partnerystės tvaraus turizmo labui organizavimą.

Kaip žinia, turizmas yra vienas iš tiesiausių būdų megzti ryšius tarp žmonių, skatinančių keitimąsi idėjomis ir patirtimi.

Taip pat tai yra būdas sukurti ryšius tarp šalių, kurios iki šiol nebuvo žinomos, bet kurios gali turėti didelę bendrą ateitį.

Čia matau daug šių didžiųjų pasaulinių mainų lyderių, matau puikius turizmo sektoriaus – tiek valstybinio, tiek privataus – propaguotojus.

Ir tai mane džiugina, nes turizmas, kaip ir patirties kūrėjas, yra puikus jį priimančių šalių vystymosi variklis.

Tiesa ta, kad vos per šešis dešimtmečius turizmas iš nedidelės prabangos pramonės virto pasauliniu masiniu reiškiniu.

Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 1950 m. turizmas pasauliniu mastu perkėlė 2 milijardus dolerių, 2000 m. pasiekė 495 milijardus dolerių, o pagal šią spartėjimo kreivę 2015 m. pasiekė jau trilijoną ir pusė dolerių. Tai sudaro 10% pasaulio bendrojo vidaus produkto.

2016 m. po pasaulį keliavo daugiau nei 1.2 milijardo turistų, o Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis 2030 m., prognozuojama, kad bus pasiektas 1.8 milijardo žmonių skaičius.

Kad galėtume įsivaizduoti, tai reiškia, kad 2015 m. turizmas užėmė trečią vietą pasaulio eksporte po kuro ir chemijos produktų ir lenkia automobilių gaminius bei maistą.

Tai ypač svarbu mažiau išsivysčiusioms šalims, kuriose turizmas sudaro apie 7 % prekių ir 30 % paslaugų eksporto.

Todėl šio reiškinio ekonominis poveikis yra toks didelis, kad tiesiogiai ar netiesiogiai jis yra atsakingas už maždaug vieną iš dešimties darbo vietų pasaulyje, o tai sukuria pažangos galimybes visų platumų tautoms.

Jei analizuotume šį turizmo augimą pagal regionus, pamatytume, kad praėjusiais metais Azijos ir Ramiojo vandenyno regionai augo 9 proc., po to seka Afrika (8 proc. augimas), o Amerika – 3 proc.

Europoje, lankomiausiame pasaulio regione, taigi ir labiausiai konsoliduotoje rinkoje, augimas siekė 2 proc., o vienintelis regionas, praradęs lankytojų 4 proc., buvo Artimieji Rytai dėl politinio regiono nestabilumo.

Trumpai tariant, turizmas pasižymėjo praktiškai nenutrūkstamu augimu laikui bėgant, nepaisant retkarčiais pasitaikančių krizių, visada demonstruodamas savo, kaip pajamų šaltinio, stiprumą ir atsparumą.

Žinoma, ne mažiau tiesa, kad tokio pobūdžio eksponentinį augimą lydi kiti iššūkiai ir grėsmės. Štai kodėl taip svarbu sustoti apmąstyti.

Ponios ir ponai,

Šiuos besibaigiančius 2017-uosius Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautiniais darnaus turizmo vystymuisi metais.

Sprendimas, kurį švenčiame ir kuris labai padėjo pabrėžti būtinybę mąstyti ilgalaikėje perspektyvoje ir pripažinti, kad šio sektoriaus ateitis neturėtų būti palikta improvizacijai.

Nuo Tarptautinių tvaraus turizmo metų pradžios kas mėnesį įvairiose pasaulio vietose vyksta dešimtys decentralizuotų renginių, tačiau visi jie buvo nukreipti į bendrą tikslą.
Siekdama, kad ši auganti ir pilna galimybių pramonė vis labiau orientuotųsi į darnaus turizmo apibrėžimą. Tai yra, turizmui, kuris palaiko socialinių, ekonominių ir ekologinių interesų pusiausvyrą; turizmas, integruojantis ūkinę ir rekreacinę veiklą, siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros vertybes.

Temų, apie kurias buvo kalbama, yra daug, įvairių ir įdomių. Nuo kurortų ir gastronominio turizmo ateities iki komunikacijos vaidmens tvaraus turizmo, laukinės gamtos ir pakrančių išsaugojimo iniciatyvose ar būtinybės užtikrinti prieinamą turizmą žmonėms su negalia. Šis kalendorius subūrė turizmo verslininkus iš viso pasaulio ir įvairaus dydžio, nevyriausybinių organizacijų, akademikus, daugiašalių institucijų pareigūnus ir technikus.

Be Regioninių komisijų ir Generalinės asamblėjos posėdžių, vyko ir platesnio masto veikla.

Pavyzdžiui, Maniloje vyko Pasaulinė tvaraus turizmo statistikos konferencija, kuri yra būtina, jei norime turėti objektyvių duomenų, kuriais remiantis galėtume judėti link savo tikslų.

Rugsėjo mėn. Monrealyje buvo surengta Pasaulinė tvaraus turizmo konferencija vystymuisi ir taikai, o Madride buvo surengtas tvaraus miesto turizmo apskritasis stalas – tai neabejotinai domina ne tik didžiąsias Europos sostines, bet ir kylančios ekonomikos šalis, kurios siekia įvairinti savo pasiūlą.

Be to, prieš baigiantis Tarptautiniams darnaus turizmo metams, mūsų darbotvarkėje vis dar yra Pasaulinė turizmo konferencija. UNWTO ir UNESCO turizmo ir kultūros klausimais Omano Sultonato Maskato mieste.

Vienaip ar kitaip dalyvauti šioje veikloje, seminaruose ir seminaruose buvo ir yra puiki galimybė tūkstančiams žmonių, susijusių su turizmo pasauliu, taip pat skirtingiems sprendimų priėmimo dalyviams.

Šių metų Tarptautinio tvaraus turizmo šventės dėka į mūsų rankas buvo atiduota daug žinių, patirties, studijų, duomenų ir galimybių.

Atsivėrė puiki galimybė kartu apmąstyti ilgalaikę perspektyvą ir jau dabar pradėti planuoti konkrečias priemones, kurios paskatins mus kurti turizmo sektorių, kurį norime palikti kitoms kartoms.

Mums reikia turizmo, kuriame būtų atsižvelgiama į vietos sprendimų priėmimą, sukuriant darbo vietas bendruomenėms ir gerbiant jų tapatybę bei interesus.

Mums reikia turizmo, kuris skatintų pagarbą visomis formomis, kuris netaptų gavybos pramone ir kurio nauda paskirstoma subalansuotai.

Ir aš suprantu, kad šie Tarptautiniai tvaraus turizmo metai suteikia mums priemonių sutelkti vyriausybes, privatų sektorių ir pilietinę visuomenę dirbti kartu siekiant šių tikslų.

Mūsų misija dabar yra ta, kad šių metų pabaiga būtų tik pradžia.

Prasidėjo daug intensyvesnė ir labiau koordinuota nacionalinė, regioninė ir pasaulinė darbotvarkė siekiant turizmo ateities.

Šia prasme manome, kad teigiama, kad Jungtinių Tautų 2030 m. darbotvarkėje ir tvaraus vystymosi tikslais tvarus turizmas laikomas vienu iš savo tikslų.

Taip pat noriu pabrėžti, kad šis turizmo pertvarkymo tikslas neturėtų būti vertinamas kaip drastiškas esamo modelio lūžis. Suprantu, kad iš tikrųjų tai, kas turi įvykti, yra natūrali evoliucija.

Pavyzdžiui, Karibų jūros regiono šalys nenustos būti lankomos pasimėgauti saule ir paplūdimiu. Galų gale, tai yra vienas didžiausių mūsų pramogų.

Tačiau taip pat žinome, kad prie šios patirties galime pridėti daug kitų. Galime pasiūlyti nuotykių turizmą, ekologinį turizmą, istorinį ir kultūrinį turizmą, kulinarinį turizmą, religinį turizmą ir sveikatos turizmą. Trumpai tariant, begalinis variantų sąrašas, apimantis daug daugiau.

Be to, dabar turimi įrankiai turi leisti įvertinti ir planuoti būsimus pokyčius, kuriuos įgyvendinsime kiekvienoje vietoje, ir jų pasekmes visose srityse.

Turime tai padaryti norėdami užtikrinti ekonomikos ir aplinkos tvarumą ir kad pajamos iš turizmo pasiektų daugiau bendruomenių.

Turime patenkinti dabartinių turistų ir milijonų žmonių, gyvenančių iš turizmo, poreikius, bet taip pat turime užtikrinti likusių gyventojų ekonominius ir socialinius poreikius, taip pat mūsų trapių ekosistemų kultūrinį ir ekologinį vientisumą, kuris galiausiai yra paveldą, kurį paliksime ateities kartoms.
Mano šalyje, Dominikos Respublikoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, vis dar yra daug regionų su išskirtiniais gamtos ir kultūros objektais, kurie dar nėra visiškai išvystyti, pavyzdžiui, respublikos pietvakariai ir šiaurės vakarai.

Tačiau žinome, kad tose vietose turime lažintis dėl tvaraus, mažo tankio turizmo. Patirtis, išlaikanti balansą tarp socialinių, ekonominių ir ekologinių interesų.

Nes, be to, vis daugiau turistų suvokia būtinybę savo atostogų patirtį integruoti su vietovės gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimu.

Įsipareigojimas siekti tvaraus turizmo visų formų bus naudingas visais požiūriais ir, neabejoju, tai taip pat bus mūsų žmonių pajamų ir vystymosi šaltinis.

Susirinkusiuosius jungia bendros galimybės ir, kodėl gi ne, dideli pasauliniai iššūkiai.

Iššūkiai, kuriuose turizmas, paradoksalu, gali būti ir sunkinantis veiksnys, jei jis netinkamai valdomas, ir sprendimas, jei jis gerai valdomas.

Reagavimas į sveikatos problemas, tokias kaip Zikos protrūkis arba stichinės nelaimės, pavyzdžiui, uraganai ar potvyniai, turėtų priminti, kad mūsų šalys turi nuolat planuoti ir koordinuoti veiklą.

Taip pat turime pareigą dirbti kartu ieškant regioninių sprendimų bendroms problemoms, tokioms kaip atliekų tvarkymas, švarios energijos gamyba arba mūsų jūrų ir vandenynų išsaugojimas.

Ir, žinoma, turime imtis būtinų veiksmų, kad tiek mūsų šalys, tiek turizmo sektorius būtų visiškai pasirengę prisitaikyti prie klimato kaitos.

Todėl džiaugiamės, kad turizmo sektorius įsipareigojo siekti tikslo sumažinti išmetamo CO2 kiekį 5 proc.

Tiesą sakant, kitą dieną, 29, mano šalyje, Dominikos Respublikoje, vyks seminaras apie turizmo vaidmenį pagal Tarptautinę klimato iniciatyvą.

Todėl labai svarbu, kad, ypač pažeidžiamiausiose šalyse, tokiuose forumuose kaip „Vienos planetos“ aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris vyks Paryžiuje dėl klimato kaitos, būtų vienas balsas.

Atėjo laikas pasauliui žinoti sunkumus, kuriuos turime įveikti vis dažnėjančių stichinių nelaimių akivaizdoje, ir padėti mus švelninant ir atkuriant.

Ponios ir ponai,

Prieš baigdamas šią intervenciją norėčiau sutelkti dėmesį į mūsų Karibų jūros regioną.
Praėjusiais metais gavome puikių naujienų.
Turizmas Karibų jūros regione augo greičiau nei pasaulio vidurkis ir dėl to pirmą kartą viršijome 25 mln. lankytojų skaičių.
Viskas rodo, kad 2017-ieji bus aštunti iš eilės nuolatinio Karibų jūros turizmo augimo metai – solidus 4%, palyginti su ankstesniais metais, ir viskas rodo, kad ši tendencija išliks.

Karibų jūros regiono atveju tai labai svarbu, nes šiuo metu esame regionas, kurio ekonomika labiausiai priklauso nuo turizmo pajamų.

Pavyzdžiui, Dominikos Respublikoje turizmas gamina daugiau nei 25 % valiutų, kurias sukuria mūsų ekonomika.

Todėl mūsų laukia puiki galimybė. Ypač jei galime pozicionuoti „Karibus“ kaip vieningą tikslą pasaulinėje rinkoje.

Tai, žinoma, nereiškia, kad mes, dominikonai, nustosime reklamuoti Dominikos Respubliką arba kad jamaikiečiai nustos reklamuoti Jamaiką kaip kelionės tikslą.

Tiesiog reikia pripažinti, kad už jos ribų yra didesnė rinka. Yra lankytojas, kuris savo kelionėje nori sukaupti ne vieną patirtį, pažinti mūsų kultūrų turtingumą ir įvairovę ir pasinaudoti savo apsilankymu šioje pasaulio pusėje ir keliauti po įvairias vietas.

Tai atveria mums, kaip gerai žinote, didelę erdvę tam, kas technine kalba vadinama kelių krypčių turizmu.

Dominikos Respublika, Trinidadas ir Tobagas, Barbadosas, Jamaika, Sent Lusija, Kuba, Puerto Rikas ir visos salos, sudarančios šį gražų regioną, turi didžiulį potencialą, jei sugebėsime sukurti pasiūlymų tinklą, leidžiantį klientams apžiūrėti visas lankytinas vietas. tai prisideda prie Karibų jūros siūlomo klimato, kultūros ir patirties.

Šia prasme šiandien mano šalis su Jamaika pasirašė bendradarbiavimo su Jamaika susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti šį bendrą pasiūlymą. Žinoma, mūsų tikslas yra, kad po to būtų sudaryta daug kitų Karibų jūros šalių susitarimų, leidžiančių mums išnaudoti visą savo potencialą.

Iš vyriausybių galime daug nuveikti, kad skatintume turizmą regione: atviras dangus, migracijos palengvinimas, geresni ir veiksmingesni oro uostai bei mokesčių paskatos ir, žinoma, bendras skatinimas.

Taip pat daug ką gali padaryti privatus sektorius: kelionių organizatoriai, kelionių agentūros, oro linijos, laivybos bendrovės ir kiti veikėjai turėtų pamatyti didelę naudą, kurią jie gali gauti, jei jau pradės kurti patrauklius produktus, skirtus kelioms kelionėms.

Draugai,

Mūsų šalis, galima sakyti, yra ekstravertiška šalis. Ir tai ne tik mūsų žmonių džiaugsmas ir mūsų svetingumas priimant užsieniečius, bet ir mūsų noras plėsti akiratį.

Mes, dominikonai, lažinamės už atvirumą pasauliui, bet visų pirma lažinamės už bendradarbiavimą ir bendrą darbą siekiant geresnių rezultatų.

Norime dirbti su jumis, kad turizmo sektorius taptų ne tik augimo varikliu, bet ir tvaraus augimo varikliu.

Sudėkime visas savo vertybes ant kortos, kad turizmas būtų ne tik didesnis užimtumas, bet ir formalus bei kokybiškas užimtumas mūsų tautų pažangai.

Būkime ne tik daugiau valiutos ir pajamų, bet ir subalansuotai pajamų visiems sektoriams ir visai teritorijai.

Visi čia esantys esame atsakingi ne tik dalyvauti, bet ir vadovauti šiai turizmo patiriamai transformacijai.

Neabejokite: jūsų prioritetai yra ir Dominikos Respublikos prioritetai.

Mes ir toliau lažinsime už turizmą, atspindintį tris Jungtinių Tautų siūlomas vertybes: Keliaukite, mėgaukitės ir gerbkite.

Thank you very much!