Pakaitiniai pilotai - drastiškas aktualios problemos sprendimas

0a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1-16
0a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1a1-16

2016 m. „Lufthansa“ pranešė, kad vienas šešių dienų trukmės piloto streikas aviakompanijai kainavo 100 mln. eurų (118 mln. USD). Tai buvo 15-as kartas per dvejus metus, kai „Lufthansa“ grupės bendros aviakompanijos pilotai pasitraukė į ilgą mūšį, kuriam vadovavo vietos sąjunga. Ir senieji vežėjai toli gražu nėra vieninteliai, kenčiantys nuo to, ką vis daugiau ekspertų vadina „profsąjungų šantažu“. Neseniai atšaukti skrydžiai dėl praneštų pilotų sąrašo problemų, oficialiai nukraujo pigių skrydžių milžinę „Ryanair“ apytiksliai. 35 mln. eurų (41 mln. USD) kompensacijų išmokėjimo ir kitų išlaidų.

Kol oro linijų vadovai kovoja su profesinių sąjungų vadovais dėl atlyginimų ir įvairių ir taip „paprastų“ darbo sąlygų gerinimo, pramonės ekspertai ieško naujų sprendimų, kaip visam laikui pašalinti nuolat kylančią šių nuožmių pilotų profesinių sąjungų grėsmę. „Vienas iš galimų variantų – pakaitiniai pilotai, kurie savo mokymus galėtų finansuoti aviakompanijų, o tada prireikus pakeistų streikuojančius kolegas, sutaupytų avialinijoms milijonus dolerių ir, svarbiausia, nepatenkintų niekuo. ilgiau nusivylusių keleivių“, – sako ilgametis aviacijos verslo profesionalas ir „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.

Nelankstančios profesinės sąjungos – avialinijoms užknisanti apykaklė

Šiais laikais daugelis oro linijų pilotų yra ne tik vietinių, bet ir tarptautinių profesinių sąjungų nariai. Galų gale, dideli atlygio paketai leidžia lengvai padengti palyginti didelius nario mokesčius, o tai savo ruožtu suteikia sąjungoms daug lėšų, reikalingų gerai apmokamų advokatų paslaugoms išlaikyti ir taip susitarti dėl geriausiai sudarytų sutarčių. Dėl to daugelis vežėjų yra priversti sudaryti susitarimus, draudžiančius nuomoti įgulą sezoniniam pikui, steigti antrines oro linijų bendroves be sąjungos palaiminimo ir naudotis kitomis teisėmis, kuriomis paprastai naudojasi daugumoje kitų verslo šakų veikiančios įmonės.

„Įsivaizduokite, jei didelis IT paslaugų teikėjas, aptarnaujantis atomines elektrines (kita didelės rizikos pramonės šaka), turėtų pasiduoti sąjungos reikalavimams nesamdyti išorės darbo jėgos, net ir staiga padidėjus darbo krūviui. Turite sutikti, tai nebūtų prasmės. Bet kažkaip aviacijoje tai yra gana įprasta...“ – sako Gediminas Žiemelis.

Komercinis pilotas – vienas labiausiai permokamų profesionalų Vakaruose?

Pasak G. Žiemelio, nors profesinės sąjungos greitai pagrindžia didėjančius reikalavimus, išreikšdamos susirūpinimą dėl skrydžių saugumo, iš tikrųjų jos dažniausiai reikalauja tiesiog gauti tai, ko nori... nes gali. Remiantis daugumos pramonės ekspertų pastebėjimais, ne kas kitas, o turtingų profesinių sąjungų galia, kurią lydi nesugebėjimas rasti pakankamai turimų pilotų, ši profesija tapo viena pervertintų Vakarų pusrutulyje. Juk norint tapti pilotu, nereikia kažkokio paslaptingo talento. Tereikia stiprios sveikatos, reagavimo, ryžto ir charakterio savybių rinkinio, leidžiančio stresinėse situacijose susitvarkyti laikantis nustatytos tvarkos. Viso kito galima išmokti per aviacijos mokymus.

Norint sukaupti reikiamą kovos valandų skaičių, prireikia vos 21 mėnesio įgyti piloto licenciją bet kuriam asmeniui, neturinčiam jokio išankstinio išsilavinimo, ir dar 12–14 mėnesių skraidyti su instruktoriumi. „Paimkime, pavyzdžiui, autobuso vairuotoją. Jis taip pat atsakingas už saugų dešimčių žmonių vežimą vienu metu. Tačiau autobuso vairuotojas negauna trečdalio to, kiek pilotas. sako G. Žiemelis.

Pateiktame vidutinių pilotų atlyginimų žemėlapyje matyti aiškus atlyginimų skirtumas skirtinguose regionuose. Nereikia nė sakyti, kad 10000 12,000 eurų (4300 5000 USD) uždirbančio prancūzų ar airių piloto pareigas mielai aplenktų įmonės finansuojamus mokymus turintis profesionalas, uždirbantis apytiksliai. XNUMX € (XNUMX USD) per mėnesį iš Lenkijos arba Lietuvos. „O mes kalbame apie patyrusius pilotus iš šalių, turinčių gilias aviacijos tradicijas ir solidžią mokymo infrastruktūrą. Jie skraido, nes yra atsidavę savo profesijai ir tiesiog mėgsta šį darbą, o ne dėl to, kad kokiai nors profesinei sąjungai pavyko išsiderėti porą papildomų lengvatų ar privilegijų“, – komentavo vadovas.

„Avia Solutions Group“, valdanti vieną didžiausių pilotų centrų Rytų Europoje „BAA Training“, jau yra sudariusi keletą preliminarių konfidencialių sutarčių su stambiais vežėjais dėl keleto vadinamųjų pakaitinių pilotų apmokymo. Šios įmonės yra pasirengusios padengti naujų pilotų rengimo išlaidas kelerius metus. Baigę mokymus šie pilotai įgyja pagrindinę skraidymo patirtį ir kaupia skrydžio valandas mažesnėse oro linijose. Tada, jei įvyksta piloto streikas, aviakompanija, kuri iš pradžių dalyvavo jo mokymuose, gali paraginti pilotą laikinai arba visam laikui užimti tuščią vietą. Tokiu būdu nė vienas streikuojantis pilotas negali pakenkti įprastam verslui, o maždaug 350–500 pakaitinių pilotų galės įgyti patirties skraidydamos pramonės milžinams. Tai tiesiog visiems naudingas sprendimas.

„Iš tikrųjų tai paprasta matematika. Norėdama apmokyti minėtą skaičių pakaitinių pilotų, oro linijų bendrovė turėtų išleisti apytiksliai. 40–60 mln. eurų (50–70 mln. USD). Tiesiog priminsiu, kad neseniai įvykęs tvarkaraščio sutrikimas „Ryanair“ jau kainavo daugiau nei 35 mln. eurų (41 mln. USD). Ir kas sveiku protu skirs savo pinigus už tai, kad ateinantį dešimtmetį pilotai atsisako skristi? Aš, asmeniškai, nedaryčiau“, – sakė „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas G. Žiemelis.

G. Žiemelio nuomone, ateitis priklauso tokioms aviacijos įmonėms, kurios nebijo ieškoti agresyvių sprendimų pernelyg galingų profesinių sąjungų keliamoms problemoms. „Jei bus poreikis, apmokysime visus Lietuvos neįgalius gyventojus (apie 300,000 tūkst. žmonių), – juokavo G. Žiemelis.

Apie autorių

Vyriausiojo užduočių redaktoriaus avataras

Vyriausiasis užduočių redaktorius

Vyriausiasis užduočių redaktorius yra Olegas Siziakovas

Bendrinti su...