Žmogaus teisių pažeidimai? Taip, jūsų šalis yra šiame sąraše!

Kasmet po pasaulį keliauja daugiau nei 1 milijardas turistų. Tai turėtų pasiųsti taikos žinią per turizmą visame pasaulyje.

Deja, internetas, socialinė žiniasklaida ir asmeniniai apsilankymai galėjo palengvinti žmonių bendravimą, tačiau beveik visų šio pasaulio šalių vyriausybės leidžia pažeisti žmogaus teises. Kaip jūsų šalis vertina žmogaus teises, spaudos laisvę?

„Amnesty International“ paskelbė 2014–2015 m.
Galite atsisiųsti ataskaitą ir rasti trūkumų sąrašą beveik visose pasaulio šalyse. Rezultatas kartais šokiruoja.

Pasak „Amestry International“ generalinio sekretoriaus Salilo Shetty, šie metai buvo pražūtingi tiems, kurie siekia ginti žmogaus teises, ir tiems, kurie pakliuvo į karo zonų kančias.

Vyriausybės atvirai kalba apie civilių gyventojų apsaugos svarbą. Ir vis dėlto pasaulio politikams apgailėtinai nepavyko apsaugoti tų, kuriems jos labiausiai reikia. „Amnesty International“ mano, kad tai pagaliau gali ir turi pasikeisti.

Tarptautinė humanitarinė teisė – teisė, reglamentuojanti ginkluoto konflikto eigą – negali būti aiškesnė. Išpuoliai niekada neturi būti nukreipti prieš civilius. Civilių ir kovotojų atskyrimo principas yra pagrindinė karo siaubo užkluptų žmonių apsauga.

Ir vis dėlto, ne kartą civiliams tenka didžiausia konflikto našta. Ruandos genocido 20-ąsias metines minint politikai ne kartą trypčiojo civilius ginančias taisykles arba žiūrėjo į kitų padarytus mirtinus šių taisyklių pažeidimus.
JT Saugumo Tarybai ne kartą nepavyko išspręsti krizės Sirijoje ankstesniais metais, kai dar buvo galima išgelbėti daugybę gyvybių. Ši nesėkmė tęsėsi ir 2014 m. Per pastaruosius ketverius metus daugiau nei 200,000 4 žmonių žuvo – didžioji dalis civilių – ir daugiausia per vyriausybės pajėgų išpuolius. Maždaug 7.6 milijonai žmonių iš Sirijos dabar yra pabėgėliai kitose šalyse. Sirijos viduje yra perkelti daugiau nei XNUMX mln.

Sirijos krizė yra susipynusi su jos kaimyno Irako krize. Ginkluota grupuotė, pasivadinusi „Islamo valstybe“ (IS, anksčiau – ISIS), atsakinga už karo nusikaltimus Sirijoje, šiaurės Irake vykdė didžiulius pagrobimus, egzekucijų tipo žudynes ir etninį valymą. Tuo pačiu metu Irako šiitų kovotojai pagrobė ir nužudė daugybę civilių sunitų, tyliai remiant Irako vyriausybei.

Liepos mėnesį Izraelio pajėgų įvykdytas Gazos puolimas nusinešė 2,000 palestiniečių gyvybių. Vėlgi, didžioji jų dauguma – mažiausiai 1,500 – buvo civiliai. Kaip išsamioje analizėje teigė Amnesty International, ši politika buvo pažymėta bejausmiu abejingumu ir buvo susijusi su karo nusikaltimais. „Hamas“ taip pat įvykdė karo nusikaltimus beatodairiškai šaudydamas raketomis į Izraelį, nusinešdamas šešių gyvybių.

Nigerijoje konfliktas šiaurėje tarp vyriausybės pajėgų ir ginkluotos grupuotės „Boko Haram“ išplito į pirmuosius pasaulio puslapius, kai „Boko Haram“ Čiboko mieste pagrobė 276 moksleives, o tai yra vienas iš nesuskaičiuojamų šios grupuotės nusikaltimų. Mažiau pastebėti Nigerijos saugumo pajėgų ir su jomis dirbančių asmenų įvykdyti siaubingi nusikaltimai prieš žmones, kurie, kaip manoma, yra „Boko Haram“ nariai ar rėmėjai, kai kurie iš jų buvo įrašyti vaizdo įraše, rugpjūtį atskleidė Amnesty International; nužudytųjų kūnai buvo sumesti į masinį kapą.

Centrinėje Afrikos Respublikoje per sektantų smurtą žuvo daugiau nei 5,000 žmonių, nepaisant tarptautinių pajėgų buvimo. Kankinimai, prievartavimai ir masinės žudynės vos nepasirodė pirmuosiuose pasaulio puslapiuose. Vėlgi, dauguma žuvusiųjų buvo civiliai.

O Pietų Sudane – naujausioje pasaulio valstybėje – per ginkluotą konfliktą tarp vyriausybės ir opozicijos pajėgų žuvo dešimtys tūkstančių civilių, o 2 milijonai pabėgo iš savo namų. Abi pusės buvo įvykdytos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Aukščiau pateiktas sąrašas – kaip aiškiai matyti iš šios naujausios metinės ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį 160 šalių – vos pradeda braižyti paviršių. Kai kas gali ginčytis, kad nieko negalima padaryti, kad karas visada vyko civilių gyventojų sąskaita ir kad niekas niekada negali pasikeisti.

Tai yra blogai. Labai svarbu kovoti su civilių gyventojų pažeidimais ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn. Laukia vienas akivaizdus ir praktiškas žingsnis: „Amnesty International“ palankiai įvertino pasiūlymą, kurį dabar palaiko maždaug 40 vyriausybių, kad JT Saugumo Taryba priimtų elgesio kodeksą, kuriuo būtų susitarta savanoriškai susilaikyti nuo veto naudojimo tokiu būdu, kuris blokuotų. Saugumo Tarybos veiksmai genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui situacijose.

Tai būtų svarbus pirmasis žingsnis ir galėtų išgelbėti daug gyvybių.
Tačiau nesėkmės buvo susijusios ne tik su masinių žiaurumų prevencija. Tiesioginė pagalba taip pat nesuteikta milijonams žmonių, kurie pabėgo nuo smurto, apėmusio jų kaimus ir miestelius.
Tos vyriausybės, kurios labiausiai troško garsiai kalbėti apie kitų vyriausybių nesėkmes, parodė, kad nenori žengti į priekį ir teikti jiems reikalingą pagalbą – tiek finansinės pagalbos, tiek perkėlimo teikimo prasme. Iki 2 m. pabaigos buvo perkelti maždaug 2014 % pabėgėlių iš Sirijos – 2015 m. šis skaičius turi išaugti bent tris kartus.

Tuo tarpu daugybė pabėgėlių ir migrantų netenka gyvybės Viduržemio jūroje, kai desperatiškai bando pasiekti Europos krantus. Kai kurių ES valstybių narių paramos paieškos ir gelbėjimo operacijoms trūkumas prisidėjo prie šokiruojančių aukų skaičiaus.

Vienas iš žingsnių, kurio būtų galima imtis siekiant apsaugoti konflikte vykstančius civilius, būtų dar labiau apriboti sprogstamųjų ginklų naudojimą apgyvendintose vietovėse. Tai būtų išgelbėję daugybę gyvybių Ukrainoje, kur Rusijos remiami separatistai (nepaisant neįtikinamų paneigimų, Amnesty International Report 2014/15) - Kijevo pajėgos taikėsi į civilius rajonus.

Civilių gyventojų apsaugos taisyklių svarba reiškia, kad pažeidžiant šias taisykles turi būti tikra atskaitomybė ir teisingumas. Atsižvelgiant į tai, Amnesty International palankiai vertina JT Žmogaus teisių tarybos Ženevoje sprendimą pradėti tarptautinį tyrimą dėl įtarimų dėl žmogaus teisių pažeidimų per konfliktą Šri Lankoje, kur per pastaruosius kelis konflikto mėnesius 2009 m. žuvo dešimtys tūkstančių civilių. Amnesty International agitavo už tokį tyrimą pastaruosius penkerius metus. Be tokios atskaitomybės mes niekada negalime judėti į priekį.

Kitose žmogaus teisių srityse ir toliau reikia tobulėti. Meksikoje rugsėjį priverstinis 43 studentų dingimas buvo neseniai tragiškas priedas prie daugiau nei 22,000 XNUMX žmonių, kurie dingo arba
dingęs Meksikoje nuo 2006 m.; Manoma, kad daugumą jų pagrobė nusikalstamos grupuotės, tačiau pranešama, kad daugelis jų buvo priverstinai dingę policijos ir kariuomenės, kartais veikdami kartu su šiomis grupuotėmis. Kelios aukos, kurių palaikai buvo rasti, turi kankinimo ir kitokio netinkamo elgesio požymių. Federalinėms ir valstijų valdžios institucijoms nepavyko ištirti šių nusikaltimų, siekiant nustatyti galimą valstybės agentų dalyvavimą ir užtikrinti veiksmingą teisinę pagalbą nukentėjusiems, įskaitant jų artimuosius. Be atsako trūkumo, vyriausybė bandė nuslėpti žmogaus teisių krizę, buvo didelis nebaudžiamumas, korupcija ir tolesnė militarizacija.

2014 m. daugelio pasaulio šalių vyriausybės ir toliau griežtai kovojo su nevyriausybinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene – iš dalies tai iškreiptas pagyrimas už pilietinės visuomenės vaidmens svarbą. Rusija sustiprino savo smaugimą atšaldžiusiu „užsienio agentų įstatymu“, šaltojo karo rezonansu. Egipte nevyriausybinės organizacijos patyrė griežtą susidorojimą su Mubarako laikų asociacijų įstatymu, kad būtų pasiųsta tvirta žinia, kad vyriausybė netoleruos jokių nesutarimų. Vadovaujančios žmogaus teisių organizacijos turėjo pasitraukti iš JT Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės Egipto žmogaus teisių padėties peržiūros, nes baiminasi, kad joms bus taikoma represijų.
Kaip jau buvo daug kartų anksčiau, protestuotojai demonstravo drąsą, nepaisant grasinimų ir smurto prieš juos.

Honkonge dešimtys tūkstančių nepaisė oficialių grasinimų ir susidūrė su pernelyg dideliu ir savavališku policijos jėgos naudojimu, vadinamu „skėtiniu judėjimu“, naudodamasi savo pagrindinėmis teisėmis į žodžio ir susirinkimų laisves.

Žmogaus teisių organizacijos kartais kaltinamos pernelyg ambicingomis mūsų svajonėse sukurti pokyčius. Tačiau turime atsiminti, kad nepaprastų dalykų galima pasiekti.

Gruodžio 24 d., prieš tris mėnesius peržengus 50 ratifikavimo šalių slenkstį, įsigaliojo Tarptautinė prekybos ginklais sutartis.

Amnesty International ir kiti 20 metų agitavo už šią sutartį. Mums ne kartą buvo sakyta, kad tokia sutartis yra neįgyvendinama. Sutartis dabar egzistuoja ir uždraus parduoti ginklus tiems, kurie gali juos panaudoti žiaurumams vykdyti. Taigi ateinančiais metais jis gali atlikti lemiamą vaidmenį – kai įgyvendinimo klausimas bus pagrindinis.
2014 m. sukanka 30 metų nuo JT konvencijos prieš kankinimą priėmimo – kitos konvencijos, už kurią Amnesty International agitavo daugelį metų, ir viena iš priežasčių, kodėl organizacijai 1977 m. buvo skirta Nobelio taikos premija.

Šią sukaktį vienu atžvilgiu buvo galima švęsti, bet taip pat ir pažymėti, kad kankinimai tebėra paplitę visame pasaulyje, todėl Amnesty International šiais metais pradėjo savo pasaulinę kampaniją „Stop Torture“.

Ši žinia prieš kankinimus susilaukė ypatingo atgarsio po to, kai gruodžio mėn. buvo paskelbta JAV Senato ataskaita, kurioje buvo parodytas pasirengimas toleruoti kankinimus praėjus keleriems metams po 11 m. rugsėjo 2001 d. išpuolių prieš JAV. Stebino tai, kad kai kurie , atrodė, vis dar tikėjo, kad jiems nėra ko gėdytis.

Nuo Vašingtono iki Damasko, nuo Abudžos iki Kolombo vyriausybės vadovai pateisino siaubingus žmogaus teisių pažeidimus kalbėdami apie būtinybę užtikrinti šalies „saugumą“. Realybėje yra atvirkščiai. Tokie pažeidimai yra viena iš svarbių priežasčių, kodėl šiandien gyvename tokiame pavojingame pasaulyje. Saugumas negali būti be žmogaus teisių.

Mes ne kartą matėme, kad net ir tais laikais, kurie atrodo niūrūs žmogaus teisių atžvilgiu – o galbūt ypač tokiais momentais – įmanoma sukurti nepaprastų pokyčių.

Turime tikėtis, kad, žvelgdami atgal į 2014 m., ateinančiais metais, tai, ką išgyvenome 2014 m., bus vertinama kaip žemiausia vieta – didžiausias žemumas, iš kurio pakilome ir sukūrėme geresnę ateitį.